Apsaugo ir žinios
„Aš nesu žolininkė“, – daugelio klaidingą įsitikinimą suskumba paneigti gydytoja natūropatė, fitoterapeutė Z. Tikuišienė.
Dvi licencijas – pulmonologo ir radiologo – turinti gydytoja mano, kad kiekvienas, baigęs medicinos mokslus, yra natūropatas.
Susipažinęs su žmogaus galiomis gydytojas gali padėti ir natūraliomis priemonėmis. Mat Hipokratas taip pat neturėjo jokių gydymo priemonių.
Ne tik tradicine medicina besidominti pašnekovė įsitikinusi, kad nuo virusinių infekcijų 10 proc. gali apsaugoti ir žinios.
Tad jei sergantis žmogus tikėsis, kad viskas tik gydytojo rankose, jis greitai nepasveiks. Tai patvirtindama gydytoja ranka mosteli į schemą, kur nurodyta, jog 60 proc. sveikatos priklauso nuo žmogaus gyvensenos ir tik maža dalis šios atsakomybės tenka medikams.
Natūropatė priminė, kad gerai žmogaus savijautai yra svarbi mityba, judėjimas ir emocinė būklė.
Gydytoja pastebi, kad pacientai patarimą koreguoti mitybą kartais klaidingai suvokia. Jų manymu, norint sveikai maitintis būtina laikytis dietų.
„Nieko panašaus. Tiesiog maistas turi būti ir vaistas“, – paaiškina ji.
Svarbi vidinė pusiausvyra
Pasak Z.Tikuišienės, imunitetas susideda iš dviejų dalių – organų ir emocinio gebėjimo pasipriešinti ligoms. Tad jei nors viena kuri sritis nukenčia, kita tai iškart pajaučia. Būtent dėl šios priežasties būtina išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
Gydytoja pateikė pavyzdį, kodėl virusine infekcija ar kokia kita liga dažniausiai susergame, kai būname pavargę. Arba vienas žmogus tokiomis pat aplinkybėmis suserga, o kitas išlieka sveikas.
Pašnekovė kaip pavyzdį paminėjo Vydūną, kuris būdamas 19 metų susirgo tuberkulioze, tačiau išgyveno iki 80 metų. Nors tuo laikotarpiu aplinkui daugelis mirdavo nuo šios ligos. Vydūnas anksti keldavosi, melsdavosi, itin mažai valgė, skaitė knygas, muzikavo.
„Jei žmonės mažiau tuščiai leistų laiką, jie taip pat būtų gerokai sveikesni“, – mano gydytoja.
Blogos mintys nuodija
Natūropatės manymu, baimė gali pritraukti bet kokią ligą. Tai viena didžiausių blogybių, nuodijanti gyvenimą. Tad norintis būti sveikas žmogus turėtų atsikratyti baimių, blogų minčių ir į savo gyvenimą įsileisti daugiau pozityvumo.
„Kaip tai padaryti? Tiesiog paleisti blogas mintis, patikėti jas Dievui ar kokiam savo paties gerbiamam žmogui. Nereikia paskęsti smulkmenose ar negatyvioje informacijoje. Žmogus pats turi valdyti savo gyvenimą, o ne būti aplinkybių auka“, – įsitikinusi pašnekovė.
Gydytoja pastebi, kad kartais žmonės kratosi atsakomybės už savo sveikatą, manydami, kad gydytojas išrašys vaistų ir to pakaks gerai savijautai užtikrinti.
Psichosomatikos ir psichotonikos kursus lankanti Z.Tikuišienė atkreipia dėmesį į didelę savitaigos reikšmę. Kaip pavyzdį ji pamini sveikuolio Dainiaus Kepenio žodžius, kad apsiliejimas šaltu vandeniu 24 valandoms apsaugo nuo gripo.
Pajūrio gyventojai pašonėje turi vieną puikiausių sveikatos laidininkų – jūrą. Ir visai nebūtina maudytis šaltose jos bangose, norint būti sveikam. Pasak natūropatės, žmogui pakanka 15 minučių pavaikščioti pajūriu, kad atsikratytų blogos energijos.
Gydytoja neretai savo pacientams siūlo apsilankyti bažnyčioje, kuri esanti pati tikriausia sanatorija. Net nebūtina ten melstis, kartais pakanka tiesiog nueiti kaip į muziejų. Mat teigiamai veikia net pačios bažnyčios sienos.
Vietoj antibiotikų – šeivamedis
Daugelio sveikatinimo renginių dalyvė pasakoja, kad jos geros savijautos paslaptis – ne tik aktyvus gyvenimas ir dažnas buvimas gamtoje. Vienas svarbiausių gydytojos energijos šaltinių – vaistažolių arbatos.
Dar nepasibaigus peršalimo ligų sezonui, fitoterapeutė siūlė prisiminti puikų augalą, veikiantį kaip antibiotikas. Šeivamedis ypač rekomenduojamas susirgus virusinėmis infekcijomis. Jis taip pat palankiai veikia virškinimą ir valo organizmą.
Tai vienas stipriausių augalų, seniau augęs vos ne kiekvieno lietuvio kieme. Jis naikina tarakonus, muses ir energetiškai valo aplinką.
Kalciui papildyti – salieras
Pašnekovė patarė nepamiršti pipirmėtės, šildančios iš vidaus ir gerinančios kraujotaką. O štai peršalimo ligų profilaktikai ar susirgus vartojama ežiuole ilgesnį laiką piktnaudžiauti nepatariama. Ją geriau maišyti su kitomis vaistažolėmis.
Fitoterapeutė priminė ir daug naudingų medžiagų turinčius prieskoninius augalus: petražolę, baziliką, raudonėlį, salierą.
Beje, pastarasis gali būti puikus kalcio šaltinis. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad salierai turi kur kas daugiau kalcio nei pienas. Nors būtent pastarąjį siūloma vartoti žmonėms dėl kalcio trūkumo.
Nors dabar dažnai pasigirsta prieštaringų nuomonių dėl pieno produktų vartojimo, Z.Tikuišienė jų nesiūlo atsisakyti. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės turėtų rinktis liesesnius pieno produktus, o štai pasukos net gali būti gydomąja priemone.
Nuotaiką gerina žolės
Pavasarį dažnas skundžiasi nuovargiu, silpnumu ir bloga nuotaika. Norintiems sustiprinti organizmą, Z.Tikuišienė patarė tiesiog pailsėti, išsivaduoti nuo baimių ir pasirūpinti energijos teikiančiu maistu.
„Visa profesūra prekybos centre pataria eiti ten, kur matote žalią. Nuo gyvo žalio maisto gaminasi fermentai ir žmogus geriau jaučiasi. Be jų valgomas negyvas maistas tik užteršia organizmą. Žolės šarmina organizmą, suteikia mineralų ir energijos“, – paaiškino gydytoja.
Būtent dėl šios priežasties ji rekomendavo namuose įsivesti naują taisyklę – maistas negali būti be žalumynų, gerinančių virškinimą ir kraujotaką.
Maisto porcijos turėtų sumažėti, o jei valgoma mėsa – šalia jos gabaliuko turėtų būti du trečdaliai daržovių. Jos iš organizmo padeda pašalinti toksinus.
Gydytoja taip pat patarė gerti kuo daugiau vandens, vaistažolių arbatų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu ypač naudingos organizmą valančios arbatos.
