Taip siekiama visuomenei suteikti kuo daugiau informacijos apie šią aklumu grasinančią klastingą akių ligą. Ta proga kalbinome Kauno klinikų Akių ligų klinikos Konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovę ir Lietuvos glaukomos draugijos prezidentę prof. Ingridą Janulevičienę.
Kaip pro rakto skylutę
Žmonės dažniausiai nejaučia atsėlinančio regėjimo vagies – glaukomos, nes ši liga nesignalizuoja apie savo atėjimą, dažniausiai neturi jokių išankstinių požymių, tačiau jos negydant galima apakti. Tai kaip užbėgti tokiems baisiems padariniams už akių?
"Nenorint apakti, reikia nuo 40 metų kasmet profilaktiškai tikrinti akis dėl glaukomos pas akių gydytoją. Jei šeimoje yra daugiau sergančiųjų šia liga, derėtų kreiptis į akių gydytoją ir 18-mečiams, nes glaukoma – progresuojanti ir paveldima regos nervo liga. Esant pradinėms šios ligos stadijoms žmogus jaučiasi sveikas – regėjimas geras, akių neskauda, bet ilgainiui pradedama blogai matyti tamsoje ar prieblandoje, pradeda varginti akių ar galvos skausmai, ypač žiūrint televizorių tamsoje, susiaurėja regėjimo laukas, dėl to į pasaulį žvelgiama lyg pro rakto skylutę ir sunku orientuotis aplinkoje.
Jei, pabuvę tamsoje, regite miglotus vaizdus ar vaivorykštės spalvų ratilus apie šviesos šaltinį, taip pat neatidėliokite vizito pas akių gydytoją", – pataria I.Janulevičienė.
Svarbu – tikrinti akis
Kad nepastebėta ir negydoma glaukoma pavagia regėjimą, liudija ant vėlių suolelio seniai sėdinčio Tėvo Stanislovo istorija – jis tik į gyvenimo pabaigą pastebėjo, kad nemato viena akimi. Į tai atkreipė dėmesį vieną rytą, kai prausdamasis ne vienu metu atitraukė abi rankas nuo akių. Ši klastinga liga sėlina pamažu, įpratindama žmogų prie silpstančio ar net sunykusio vienos akies regėjimo. Tik laiku nutvėrus šį regėjimo vagį, galima sustabdyti ligą ir išsaugoti likusį regėjimą.
„Pagrindinis glaukomos gydymo būdas – akispūdžio mažinimas, nes didelis akispūdis arba didelė jo svyravimų amplitudė yra vienas žinomiausių rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui. Verta žinoti, kad glaukoma dažniau suserga tie asmenys, kuriuos kamuoja cukraligė, kai kurios kraujagyslių ligos, migrena, žemas kraujospūdis, trumparegystė, jos eigą greitina rūkymas. Beje, kuo vėliau susergama glaukoma, tuo mažesnė tikimybė apakti nuo šios ligos“, – priminė gydytoja.
Trys gydymo būdai
Glaukoma dabar gydoma apsaugant regėjimą nuo žalingų rizikos veiksnių: mažinant akispūdį ir gerinant regos nervo perfuziją. Tai įmanoma trimis būdais: akių lašais, lazeriniu ir chirurginiu būdu. Vieni lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti – gerina jų nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami 1–2 ar 3 kartus per dieną visą gyvenimą.
„Kad sergu glaukoma, gydytojai pastebėjo, kai buvau 65-erių. Metai bėga, o aš du kartus per dieną vis lašinu man gydytojų skiriamus akių lašiukus. Jei anuomet nebūčiau užsukusi pas akių ligų gydytoją, kažin ar šiandien džiaugčiausi galėdama skaityti, megzti. Raginu visus neatidėlioti vizito pas akių gydytoją – tik jis gali nustatyti, ar sergate šia nepastebimai atsėlinančia ir nepagydoma, tačiau sustabdoma liga“, – įsitikinusi 80-mečio link artėjanti kaunietė Zita Rakutytė, užkalbinta Akių klinikoje su laikraščiu rankose.
Chirurginiu būdu glaukoma gydoma tuomet, kai gydymas lašais tampa neefektyvus, t.y. kai nepavyksta sustabdyti ligos eigos. Greta medikamentinio gydymo akispūdžiui mažinti arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju taikoma ir lazerinė chirurgija. Visais šiais būdais siekiama sumažinti akispūdį, pagerinti akies skysčių nutekėjimą iš akies ir taip išvengti ligos progresavimo, tačiau atkurti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.
Nelaukite žaliosios spingsulės
Neatidėliokime savo regėjimo vagies gaudynių – net 85 proc. sergančiųjų šia itin klastinga ir pavojinga regėjimui liga jos nejaučia ir tik pusė keturiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių ateina pasitikrinti, ar neserga glaukoma, užmiršdami įsakmią liaudies išmintį – saugok kaip savo akį. Kauno klinikų Akių ligų klinika turi modernią, kompleksiškai veikiančią ankstyvos diagnostikos bazę, prieinamą visiems Lietuvos gyventojams.
Nedelskime pasitikrinti akių dėl glaukomos, nes ji gali paversti jūsų akis nereginčiomis žaliomis spingsulėmis – būtent taip iš arti atrodo apakusios nuo glaukomos žmogaus akys. Greičiausiai dėl šios priežasties – žalios spalvos – ši pavojinga akių liga ir vadinama glaukoma (graikiškai „glaukos“ reiškia žalias).
Viltingos naujienos
Besirūpinantiesiems savo akių šviesa profesorė turi viltingų naujienų: "Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie intrakranijinio spaudimo (galvospūdžio) įtaką glaukominiam regos nervo pažeidimui. Yra manoma, kad regos nervą žalingai veikia jo srityje susidarantis skirtumas tarp akispūdžio (vidinio akies spaudimo) ir galvospūdžio. Tyrimai, kuriuos plėtoja kardiologai, neurologai, oftalmologai, turėtų nustatyti regos nervo pažeidimo savitumus glaukomos atveju.
Nors šiandien nėra vaisto, kuris išgydytų glaukomą, tačiau mokslininkai ieško nervinės ląstelės viduje biocheminio mechanizmo, kuris padėtų atskirti natūralų regos nervo senėjimą nuo glaukominio pažeidimo. Turime vilties, kad ateityje pacientams bus galima pritaikyti naujus mokslininkų pasiekimus atkuriant prarastą regėjimą", – sakė I.Janulevičienė.
Liga statistikos veidrodyje
Glaukoma – antra pagal dažnumą aklumo priežastis. 2010 m. pasaulyje buvo 60,5 mln. sergančiųjų glaukoma. Manoma, kad 2020 m. bus jau 80 mln. Kartu daugėja apakusiųjų abiem akimis dėl šios ligos: 2000 m. tokių žmonių buvo 6,7 mln., 2010 m. – 8,5 mln., iki 2020 m. šis skaičius gali išaugti per 11 mln.
2006 m. SVEIDRA statistikos duomenimis, Lietuvoje glaukoma ir akių hipertenzija sirgo 49 380 gyventojų. Kasmet Lietuvoje glaukoma suserga apie 10 000 suaugusiųjų ir apie 280 vaikų iki 18 metų.
Atioksidantai – talkininkai
Sergantieji glaukoma turėtų valgyti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu nuo akių ligų saugančių antioksidantų. Pavyzdžiui, vitamino A gausu kiaušinio tryniuose, piene, greipfrutuose, svieste, mėsoje, jūrų gėrybėse, avokaduose, kepenyse, bulvėse, o cinko – kiaušiniuose, jūrų gėrybėse, sėlenose, žemės riešutuose, liesoje mėsoje, žaliose lapinėse daržovėse.
Magnio yra kopūstuose, morkose, duonoje, kruopose, sėlenose, rūgštynėse, špinatuose, šokolade, žirniuose, petražolėse, o liuteino sukaupia salierai, brokoliniai kopūstai, salotos, žirniai, žaliosios alyvuogės, kopūstai, špinatai. Vitamino E turtingos jūrų gėrybės, riešutai, avokadai, kiaušinio tryniai, sviestas, pienas, augalinis aliejus, o vitamino C – citrusiniai vaisiai, brokoliniai kopūstai, kiviai, pomidorai.
