Stuburo išvarža smogia netikėtai: tris savaites nevaldė kojos

DELFI kalbinta vilnietė Rasa sužinojo turinti stuburo išvaržą po to, kai tris savaites buvo prikaustyta prie lovos. Viena jos koja nutirpo taip, kad ji vos galėjo paeiti, o dėl šį pojūtį lydinčio nepakeliamo skausmo moteris 2 dienas nei valgė, nei gėrė, nes bet koks papildomas judesys jai buvo kančia. Pasak Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovo dr. Broniaus Špakausko, išvaržos problema – dažna civilizuotų kraštų liga, nuo kurios apsisaugoti labai sudėtinga.

Sveika moteris dėl išvaržos 3 mėnesiams tapo nedarbinga

Skausmas, paguldęs Rasą į lovą, užklupo netikėtai. Iki tol, žinoma, paskaudėdavo nugarą, tačiau kam jos bent retsykiais neskauda? Tačiau tąkart moteris ne juokais išsigando: jai visiškai nutirpo viena koja. Tai buvo kažkas panašaus į paralyžių – moteris beveik negalėjo jos valdyti, o apatinę stuburo dalį sukaustė sunkiai iškenčiamas skausmas.

„Tris dienas pragulėjau lovoje – nušliauždavau tik iki tualeto, tačiau praktiškai nei valgiau nei gėriau, nes kiekvienas papildomas judesys buvo kančia. Kai jau galėjau šiek tiek daugiau pajudėti, nuvykau pas manualinės terapijos specialistą, kuris savo metodais atstatinėjo stuburo slankstelius. Nepaisant to, koja buvo nutirpusi apie tris savaites. Kai nuvykau pas gydytoją poliklinikoje, man buvo diagnozuota stuburo išvarža. Toliau sekė reabilitacija. Viską sudėjus nedarbinga buvau beveik tris mėnesius“, - prisiminė pašnekovė.

Iš pradžių ji bandė gerti nuskausminamuosius vaistus, tačiau iš savo masažisto išgirdusi, kad jokie vaistai šiuo atveju nepadės, nutraukė jų vartojimą. Dabar moteris mano, kad tai buvo klaida – galbūt yra veiksmingų vaistų nuo skausmo, kurie jai tuo metu būtų padėję.

Šie Rasos įspūdžiai – 8 metų senumo. Per šį laikotarpį liga buvo paūmėjusi dar du kartus. Nors ji nebuvo sukaustyta skausmo taip, kaip pirmą kartą, visgi po 2-3 mėnesius iš jos gyvenimo vėl buvo išbraukta. Praėjus mėnesiui po paūmėjusio skausmo ji dar negalėdavo sėdėti, tik gulėti ir stovėti.

„Po paūmėjimo visada priklauso reabilitacija – masažai, purvo vonios, kitos procedūros. Tačiau eilė reabilitacijai tokia ilga, kad laukti tenka beveik du mėnesius, o juk procedūrų reikia iš karto. Tokia jau ta mūsų sistema. Net kai prasidėjus ligai pas gydytoją reikia patekti tą pačią dieną, nes kamuoja aštrus skausmas, gavus papildomą talonėlį už durų praleidi apie tris valandas, nors tą dieną negali nei stovėti, nei sėdėti. Pagaliau labai daug paslaugų reabilitacijoje yra mokamos, todėl daug paprasčiau jas gauti kažkur kitur. Pinigų suma susidaro didesnė, bet gydymą gauni tuo metu, kai iš tiesų jo reikia“, - teigė moteris.

Gydytojai jai siūlė operaciją, tačiau Rasa šiam žingsniui nesiryžta. Juolab kad mano dar ne viską išbandžiusi.

„Dar daromos skausmo blokados tiesiai į stuburą – suleidžiama injekcija. Teigiama, kad ji apsaugo nuo ligos paūmėjimo pusmečiui. Operuotis baisu – juk tai stuburas. Jei kažkas nepasiseks, galima ir visai nebevaikščioti. O ir gydytojai nieko pernelyg nepaaiškina, tad tenka rinktis informaciją iš kitų ligonių. Deja, žinau žmonių, kuriems padaryta operacija, bet skausmai išlikę. Būna ir tokių atvejų, kai po vienos operacijos daroma antra, trečia. Todėl kol kas tvarkausi pati – du kartus per metus praeinu masažų kursą. Aišku, pasidaro baisu, kai pradeda skaudėti nugarą, kad vėl neprasidėtų paūmėjimas, tačiau išmokau su tuo gyventi. Pasikeitė ir gyvenimo įpročiai – pavyzdžiui, daugiau 5 kg niekada nenešu. Geriau du kartus suvaikščiosiu į parduotuvę. Nedarau staigių judesių, atsargiai lenkiuosi, t. y. savo kūną jaučiu daug geriau nei sveikas žmogus. Mankštos reguliariai, prisipažinsiu, nedarau, tačiau bent retkarčiais stengiuosi atlikti tempimo pratimus. Manau, kad medicina juda į priekį ir atsiras, be operacijos, kažkokių kitų priemonių, kurios galėtų mano atveju padėti“, - svarstė pašnekovė.

Kaip atsiranda išvarža

„Išvaržos priežastys nėra labai aiškios. Manoma, kad problema kyla dėl jungiamojo audinio, kuris palaiko mūsų tarpslankstelinį diską, kad jis neišsprūstų ir atliktų amortizatoriaus vaidmenį. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jis pradeda trūkinėti ir eižėti, praranda elastingumą, todėl diskas pradeda skverbtis į stuburo kanalą. Kodėl taip nutinka, sunku atsakyti. Pavyzdžiui, ateina pas mane žmogus ir sako: „Man yra blogai su stuburu, greičiausiai jį susigadinau, nes vaikystėje daug dirbau“. Kitas žmogus sako: „Greičiausiai susigadinau stuburą, nes daug sportavau – žaidžiau krepšinį“. Trečias pacientas – kunigas. Gyvenime jis nei sportavo, nei fizinio darbo dirbo, tačiau mano, kad stuburą jam skauda todėl, kad jis mažai judėjo. Ketvirtas skundžiasi, kad jis – tolimųjų reisų vairuotojas, todėl jam tenka daug sėdėti. Odontologas tikina, kad dirba persikreipęs, o chirurgas – kad ilgas valandas nepatogiai pasilenkęs operuoja“, - savo pacientų paletę pristatė medikas.

Anot jo, serga tiek fizinį, tiek protinį darbą dirbantys žmonės, tiek labai sportiški, tiek visai nesportiški. Pas neurochirurgą ateina daug sportininkų, kurių tikrai negalima apkaltinti, kad jie nelankstūs ir netvirti. Taip pat ateina žmonės, kurie per visą gyvenimą nepadarė nė vieno atsispaudimo.

„Per savo ilgametį darbą atsekiau tik dvi tendencijas: statistiškai patikimai daugiau serga vairuotojų, kurie daug laiko praleidžia mašinoje, todėl jų stuburas nuolat patiria traumuojantį kratymą; ir dažniau serga aukšti bei liekni žmonės. Tarp mano pacientų labai daug krepšininkų, o štai svorių kilnotojai serga pakankamai retai, nors atrodytų, jų stuburas turėtų labai kentėti. Taip pat pastebėta, kad tose tautose ar bendruomenėse, kurių žmonės miega ant kieto pagrindo, pavyzdžiui, Azijos tautose, išvarža nustatoma sąlyginai rečiau“, - teigė B. Špakauskas.

Taigi aiškios profilaktikos, padedančios išvengti išvaržos, nėra. Visgi medikai, kalbėdami apie tai, kaip saugotis išvaržos, visada pataria daryti lankstumo pratimus – tinka pilates, joga, nes šios mankštos tempia stuburą, padeda atsipalaiduoti diskams, taip pat būtina atkreipti dėmesį į taisyklingą sėdėseną (tai ypač aktualu biuruose dirbantiems žmonėms), taisyklingai kelti daiktus, daryti trumpas pertraukas ilgai sėdint prie kompiuterio ar važiuojant automobiliu. Manoma, kad šios profiklaktikos priemonės yra veiksmingos saugantis disko išvaržos.

„Disko išvarža – tik degeneracinės stuburo ligos dalis. Žmonėms skauda nugarą ne tik dėl išvaržų, bet ir nuo ataugų, slankstelių pasislinkimų, įvairių stuburo pakitimų. Išvarža – viena iš degeneracinių stuburų ligų, kuri atsiranda ne staiga. Jei žmogaus stuburas ir tarpslanksteliniai diskai yra sveiki, vienkartinis didelio svorio pakėlimas negali sukelti išvaržos. Tačiau tikrai būna taip, kad žmogui kažką pakėlus ar staigiai pasisukus, staiga nudiegia koją, o atlikus tyrimus nustatoma išvarža. Visgi jei žmogų gerai paklausinėji, paaiškėja, kad jam ir anksčiau pamausdavo nugarą, vadinasi, tas diskas jau buvo nesveikas, todėl ir plyšo“, - aiškino B. Špakauskas.

Kokie simptomai byloja, kad reikalinga skubi operacija

Manoma, kad įvairiais nugaros skausmais skundžiasi 8-9 žmonės iš dešimties. Dažniau ši problema kamuoja vyresnius žmones, bet iš esmės stuburo ligos jaunėja.

„Kasmet man dėl išvaržos tenka operuoti kelis vaikus iki 18 metų, o daugiausiai ši liga paliečia darbingo amžiaus žmones nuo 30 iki 50 metų. Išvarža gali atsirasti tiek juosmenyje, tiek kakle. Per metus mūsų ligoninėje operuojama per šimtą ligonių, sergančių kaklo išvarža, ir apie 700 – juosmens. Vienas iš pavojingų simptomų, dėl kurio žmogų reikia skubiai operuoti, yra išsivystęs vienos ar abiejų pėdų raumenų silpnumas, dubens raumenų funkcijos sutrikimai – pavyzdžiui, šlapinimosi susilaikymas, užtirpimai tarpvietėje. Šie simptomai yra grėsmingi. Kita indikacija – 4-6 savaites išliekantis nepakeliamas skausmas, kurio nenumalšina jokie medikamentai. Kiti atvejai sprendžiami individualiai. Iš esmės aš operuoju tik 8-10 proc. mano konsultuojamų pacientų. Kitiems patariu problemą spręsti kitais būdais“, - teigė B. Špakauskas.

Galima rasti daug pacientų liudijimų, kad operacija jiems nepadėjo. Medikas sutinka, kad pacientų simptomai gali nepagerėti, tačiau, jo tikinimu, kalta ne operacija. Pastarosios efektyvumas – per 90 proc.

„Tai pakankamai didelis procentas. Kaip suprantate, šimtaprocentinė yra tik mirtis. Kodėl žmonės sako, kad operacija nepadėjo? Kai mes išoperuojame žmogui išvaržą, tai netrukdo atsirasti išvaržai kitoje vietoje ar paūmėti kitoms stuburo ligoms. Taigi skausmo priežastis gali jau būti visiškai kita. Mat jei žmogui jau yra išvarža, jo stuburas nėra sveikas. Paprastai neserga tik vienas slankstelis, tai sisteminė liga, bet išėmę išvaržą mes nepataisome kitų stuburo bėdų. Todėl po operacijos simptomai gali visiškai neišnykti – išlieka nutirpimai ir visa kita. Jei operuojame jauną žmogų, nesergantį jokiomis kitomis ligomis, ir tai padarome labai greitai nuo išvaržos atsiradimo, rezultatai būna labai geri. Tačiau, suprantama, niekas nesutinka operuotis, kai jam skauda tik savaitę. Mes visi iš pradžių gydomės kitais būdais ir tik tada, kai niekas nepadeda, operuojamės“, - svarstė pašnekovas.

Kodėl skausmai kartojasi

Stuburo išvaržą turintiems pacientams neurochirurgas pataria ne saujomis ryti vaistus, o pertvarkyti savo gyvenimo būdą. Pasak jo, sveika gyvensena, gimnastika, vandens procedūros, stuburo tempimo pratimai, nugaros raumenų stiprinimas, lankstumo lavinimas, povandeninis masažas, baseinas – visa tai daug veiksmingiau už piliules.

Medikas paaiškino, kad stuburo išvarža paprastai reiškiasi paūmėjimo ir ramybės periodais. Mat kai į stuburo kanalą, kuriuo eina nervų pluoštas, įsispraudžia kietas disko fragmentas, kanalo apimtis sumažėja, todėl nervai suspaudžiami. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms – pašalus ar pasilanksčius nervai patinsta, o kanalo tūris nepadidėja. Dėl to atsiranda skausmas. Ramiai pagulėjus, išgėrus vaistų, tinimas sumažėja ir savijauta pagerėja.

„Kita priežastis, kodėl liaunasi skausmas, yra ta, kad nervų pluoštas plaukioja nugaros smegenų skystyje, todėl disko fragmentas gali slankioti, t. y. taip pakeisti padėtį, kad nebespaustų nervų. Po to jis vėl pakeičia padėtį ir vėl paaštrėja skausmas. Todėl šios priežasties ligos linkusios kartotis. Iš pradžių paūmėjimai būna trumpi ir trunka neilgai. Vėliau jie dažnėja, jų trukmė ilgėja, o tai labai keičia žmogaus gyvenimo kokybę, sukelia neurozes, depresiją. Tokiais atvejais gali padėti tik operacija, nes kuo toliau, tuo situacija blogės. Kita vertus, jei išvaržą turintis žmogus keičia gyvenimo būdą, jis gali labai kokybiškai susitvarkyti su problema konservatyviomis priemonėmis, be operacijos“, - tikino B. Špakauskas.