Psichiatrai sako, kad užsienyje neradę taip trokštamo geresnio gyvenimo arba darbo netekę emigrantai psichologinių sutrikimų patiria dažniau nei likusieji Lietuvoje. Tokių pacientų medikai sulaukia kasdien. Taip esą atsitinka dėl to, kad žmonės išvykdami puoselėja per didelius lūkesčius ir neįvertina, kad teks atsisakyti Lietuvoje įprasto ir dažnai nevertinamo socialinio gyvenimo. Kita problema - dažnai žmonės persidirba. Norėdamas per tam tikrą laiką užsidirbti, dažnas dirba labai sunkiai.
Psichiatrai juokauja, kad jei Lietuvoje žmonės taip dirbtų, kaip dirba išvažiavę svetur, uždirbtų ne mažiau.
Anot specialistų, emigrantų ligos būna įvairios: nuo miego sutrikimų, nepasitikėjimo savimi, verksmingumo iki depresijos, psichozės ar net šizofrenijos. Tiesa, žmonės, turintys polinkį sirgti psichikos ligomis, būtų susirgę ir likę Lietuvoje, tačiau emigracijoje liga paaštrėja po patirto didelio streso. Tokiais atvejais dažniausiai žmonės jau būna pagulėję ligoninėse užsienyje.
Neretai emigrantams prireikia psichologų pagalbos dėl to, kad apimti depresijos jie griebiasi skausmą malšinti alkoholiu, narkotikais ar lošimais.
„Kai prasideda depresija, žmonės dažnai pradeda savarankiškai ją gydyti alkoholiu, narkotikais. Dėl šitos priežasties nemažai emigrantų grįžta į Lietuvą ir gydosi nuo priklausomybių“, - sako psichiatras ir „Ąžuolyno“ klinikos direktorius Raimundas Alekna.
Pasak psichiatrų, kai kurie susirgę emigrantai nenutraukia gyvenimo ir darbo užsienyje. Tiesiog grįžta kas kelis mėnesius pasigydyti Lietuvoje. Oficialios statistikos, kiek emigrantų suserga, nėra. Tačiau tarptautiniai mokslininkų tyrimai parodė, kad emigrantų psichinė sveikata gerokai silpnesnė už savo tėvynėje gyvenančių žmonių.
Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius sako, kad galima būtų išskirti tris pagrindines emigrantų psichines ligas. Vieni, turintys polinkį sirgti psichinėmis ligomis, būtų susirgę ir Lietuvoje, tačiau emigracija, patirtas stresas paankstina ligos pasireiškimą. Kita dalis - tie, kurie suserga depresija, potrauminiu stresu, pervargimu dėl gyvenimo būdo užsienyje: didelio darbo krūvio ir nutrūkusių socialinių ryšių.
„Dar viena opi problema - užaugo emigrantų paliktų vaikų karta. Labai skaudu pripažinti, kad jau turime visą kartą paliktų vaikų, kurie tampa psichiatrų klientais. Daugelis jų jaučiasi nesaugūs, palikti, jiems sunku adaptuotis. Tai kaina, už tą tėvų norą sukurti jiems materialinę gerovę. Tačiau tėvai nepagalvojo apie jų dvasinę sveikatą“, - sakė M. Marcinkevičius.
Studijuoti svetur išvykstančiam jaunimui prisitaikyti yra lengviau, nes jie būna tarp bendraamžių, turi socialinę ir kultūrinę aplinką. Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turėjo šeimas, draugus, bendradarbius, viską mesti ir išvažiuoti yra kur kas sunkiau.
