Vojerizmas – lytinis nukrypimas, kuomet siekiama stebėti kažką, gaunant seksualinį pasitenkinimą, ir pačiam išlikti nepastebėtam. Anot specialisto, svarbiausias mūsų informacijos prieinamumo šaltinis yra akys, tad tam tikra žmonių grupė savo seksualinius poreikius gali patenkinti vien matydama objekto aistrą.

„94 procentus informacijos gauname per akis. Akys mums padeda matyti, suprasti, atskirti objektus, tačiau neretai jos apgauna. Mes žiūrime į tai, kas mums labai patinka arba labai gąsdina, išsiskiria. Foninius paveikslus mes ignoruojame“, - kodėl akys svarbios, tačiau neverta visada jomis pasitikėti, pasakojo E. Laurinaitis.

Psichoterapeutas patikino, kad vis dėlto ne kiekvienas žmogus, kuriam patinka žiūrėti į kitų žmonių sueitį, gali būti pavadintas vojeristu. Svarbu, kiek susijaudinimo žmogus gali pakęsti, kol tai nedaro jam ryškaus poveikio.

Eugenijus Laurinaitis

„Bene geriausiai skirtumą padės suprasti Z. Froido mintys. Pasak jo, žmogaus energijos šaltiniai, kurie varo jį į priekį, yra libido (kitaip, gyvybės energija, kuri aiškiausiai pasireiškia sekso metu, nes tai yra potencialus gyvybės užmezgimas) ir agresija. Tai nuolat veikia mumyse ir jų negalima atskirti vienas nuo kito. Pavyzdžiui, net pirmo lytinio akto metu, kad ir kiek postringautumėme apie švelnumą ir meilę, be agresijos nieko nebūtų, vyras tiesiog negalėtų patekti į moterį. Tai nuspręsta biologiškai. Jeigu aš nesusikoncentruoju į malonumo gavimą, atsisakydamas jį suteikiančio objekto, aš nesu vojeristas. Jeigu svarbu gavimo aktas, o ne malonumas, tai jau bėda. Tai yra žiūrėjimo akligatvis“, - apie vojerizmą dėstė psichoterapeutas.

Paprastai vojerizmu nukrypimas vadinamas tada, kai žmogus gali susijaudinti ir patirti orgazmą vien žiūrėdamas į objektą. Tokie asmenys griežtai atsisako būti liečiami ar liesti jaudinantį objektą. Po to jis pradeda bjaurėtis malonumą jam suteikusiu objektu, jam kyla neigiamos emocijos ir jis stengiasi kuo greičiau pasišalinti. Dažniausiai vojerizmas sutinkamas tarp vyrų.

Specialisto teigimu, šis asmenybės sutrikimas – vaikystės prisiminimų palikimas: „Per pirmus trejus vaiko metus labai svarbus tinkamas jo ir motinos kontaktas. Analizės ir sintezės sugebėjimą mūsų smegenys įgauna 10-12 metų. Skandinavų atlikti tyrimai rodo, kad šiuolaikinėms merginoms paauglystė baigiasi 25, vaikinams – 27 metų. Aš manau, kad toks rezultatas yra pokario palikimas. Tie, kurie išliko gyvi, nenorėjo, kad vaikai patirtų tokius sunkumus, kuriuos jie patyrė, todėl jiems stengėsi duoti kuo daugiau geresnių dalykų. Visa tai sukūrė malonumų kultūrą. Tai moralinės brandos neskatina, o priešingai – stabdo.“

Psichoterapeutas patikino, kad visiškų vojeristų nėra daug, asmeniškai jam tokių sutikti neteko. Tačiau „dažnai žmonės nesikreipia, nes norint patirti malonumą, jiems net nereikia kinematografijos, užtenka internete, paieškos laukelyje suvesti kelis žodžius. Su tokiu žmogumi reikia kalbėtis ir kartu su gydytoju spręsti ligos simptomus. Tai yra darbas, kelionė, kurios trukmės mes nežinome. Reikia, kad pacientas pasakytų tai, ką aš jam norėjau pasakyti. Asmenys, priklausomi nuo pornografijos, vojeristams nepriskiriami“, - apie savo darbo specifiką pasakojo gydytojas.

Viešoji paskaita vyko festivalio „Šešėliafam“ filmų ciklo metu. Festivalio organizatoriai siekia parodyti moteriškosios lyties kūrėjų žvilgsnį į įvairias temas ir jų kūrybinę raišką.