Dreba visas kūnas
Neurologas S. Shieldsas tikina, kad tai galėtų būti žemo cukraus kiekio kraujyje požymis. Taip nutikti gali ilgai nevalgius ar laikantis dietos.
Drebulį sukelia adrenalinas, kurį organizmas išskiria stengdamasis kompensuoti cukraus trūkumą. Kiti galimi simptomai yra šaltkrėtis ar prakaitavimas. Problema greitai išsprendžiama – būtina skubiai pavalgyti.
Trūkčiojantys akių vokai
Oftalmologijos profesorius Andrew Lotery iš Sautamptono universiteto sako, kad paprastai akių vokų trūkčiojimą sukelia paprasčiausias nuovargis ar dėl raumenų pavargimo akyse atsiradusi įtampa. Šie spazmai gali kankinti keletą dienų – tai atsirasti, tai vėl dingti.
Akinius nešiojantys žmonės tokiu atveju turėtų pasitikrinti, ar nereikia stipresnių akinių, nes per silpni akiniai verčia akis dirbti pernelyg stipriai.
Akių vokų trūkčiojimą gali skatinti ir ilgas žiūrėjimas į ekraną. Akių vokų trūkčiojimą taip pat patiria lėtinės migrenos kamuojami žmonės. Palengvinti simptomus gali kofeino atsisakymas bei skausmą malšinančių vaistų vengimas.
Kartais trūkčiojimas suintensyvėja dėl laikino akies sudirginimo, pavyzdžiui, įdrėskus akies paviršių (rageną) ar akių vokus dengiančią membraną (junginę).
Dar vienas sutrikimas, vadinamieji blefarospazmai, veikia raumenis aplink akis, dėl ko akių vokai nevalingai spazmuoja ir užsimerkia. Paprastai su tuo susiduria 50-70 metų žmonės.
Vienas galimų gydymo metodų – botokso injekcijos aplink akis, paralyžiuojančios raumenis.
Galvos ir kaklo trūkčiojimas
Sukelti raumenų spazmų, šie trūkčiojimai gali būti spazminiu tortikoliu (kreivakaklyste) vadinamos ligos požymis. Dar šis sutrikimas žinomas kaklo distonijos pavadinimu.
Dažniausiai spazminę kreivakaklystę sukelia miegojimas nepatogioje padėtyje arba kaklo raumenų trauma.
Tai gali būti nulemta genetiškai arba būti susiję su smegenų vykdoma laikysenos kontrole. Pavyzdžiui, galva gali nevalingai pasisukti į šoną bandant skaityti ar rašyti. Mėginant tai sustabdyti, galva ima kratytis.
Spazminė kreivakaklystė atsiranda vidutiniame amžiuje ir gali netgi sukelti akių vokus kontroliuojančių raumenų spazmus (blefarospazmus) ar balso stygas kontroliuojančių raumenų spazmus (spazminė disfonija).
Neurologas N. Silveris teigia, kad tokiu atveju gali padėti botokso injekcijos, nes jos laikinai paralyžiuoja raumenis. Procedūrą reikia kartoti kas tris-keturis mėnesius.
Kartais problemą išspręsti gali piršto uždėjimas ant smakro ar veido. Tai žinoma gesto antagonisto pavadinimu – tai fizinis getas, laikinai nutraukiantis distoniją.
Drebulys po sunkios treniruotės
Šis sutrikimas vadinamas fascikuliacija (raumeninių skaidulų pluoštelio susitraukimai) ir jis paveikia rankas – jos dreba dešimt minučių po sunkaus fizinio krūvio. Taip nutinka dėl raumenų skaidulų nuovargio.
Daktaras Rogeris Hendersonas iš Šropšyro grafystės tvirtina, kad raumenų susitraukimus dažniausiai sukelia kai kurie fiziniai pratimai, pavyzdžiui, štangos spaudimas, prisitraukimai ant skersinio ar atsispaudimai (vadinamieji jėgos pratimai).
Nors specialistas prisipažįsta nežinantis, kodėl atliekant pratimus ar iškart po jų pradeda trūkčioti raumenys, tačiau neabejotinai tai susiję su pieno rūgštimi. Ši organinė rūgštis išsiskiria raumenyse esant intensyviam fiziniam krūviui ir poilsio metu verčia kartkartėmis juos trūkčioti.
R. Hendersonas siūlo tokiu atveju jėgos pratimus atlikinėti ne dažniau kaip kas 48 valandas. Tai leis nepervargti ir pailsėti tai pačiai raumenų grupei.
Nestiprus vienos plaštakos drebulys
Tai gali būti Parkinsono ligos požymis. Tai yra neurologinis sutrikimas, kurį sukelia žemas smegenų cheminio junginio dopamino kiekis.
Stingant dopamino sutrinka judesių kontrolė. Dažnai tai prasideda nežymiu vienos plaštakos virpėjimu, kuris pastebimas kai žmogus sėdi ramiai ir jo ranka yra prilaikoma.
Parkinsono liga gali sukelti ir daugiau problemų – sutrinka rankų judesiai, sulėtėja kalba, o judesiai tampa vangūs.
Kadangi liga paveikia smegenų centrus, kontroliuojančius miegą, uoslę ir tuštinimąsi, prie ankstyvų Parkinsono ligos simptomų priskiriami ir vidurių užkietėjimas, blaškymasis miego metu bei ilgalaikis uoslės praradimas.
Rankų drebėjimas gali būti ir ataksijos požymis. Šis sutrikimas siejamas su išsėtine skleroze. Drebulys prasideda tuo metu, kai žmogus siekia kokių nors daiktų. Kartais tremoras būna labai stiprus ir visiškai neįmanoma kontroliuoti rankos. Kiti simptomai yra neaiški kalba ir netvirta eisena.
