Išeiti iš namų pirmomis ligos dienomis pavojinga ir ligoniui, ir aplinkiniams

„Kadangi pernai gripo epidemijos praktiškai nebuvo – buvo tik pavieniai susirgimai, šiemet laukėme šiokio tokio pakilimo, bet pakilimas yra labai didelis. Juolab kad cirkuliuoja dvi naujos gripo padermės, kurių nebuvo iki šiol, todėl manoma, kad žmonės neturi joms imuniteto. Klasikiniai gripo simptomai – labai staigi ligos pradžia, silpnumas, aukšta temperatūra, galvos, raumenų skausmai, kaulų laužymas, sausas kosulys, gerklės skausmas, vėliau gali atsirasti sloga. Tačiau yra atvejų, kai šie išvardinti simptomai nėra tokie ryškūs. Pasitaiko gripas ir be karščiavimo, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kai žmogus nekarščiuoja, tai gal net dar blogiau, nes tai rodo, kad jo imuninė sistema nėra labai tvirta ir nelabai sugeba kovoti“, - dabartinę situaciją TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ aiškino medikas.

Pasak A. Ambrozaičio, pirmas dvi dienas ligoniui nereikėtų niekur važinėti – žmogus turėtų likti namuose ir stebėti savo būklę. Jeigu per šias dienas ji nepagerėja, tuomet jau būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Kita vertus, jei būklė blogėja, atsiranda dusulys, sąmonės aptemimas, mieguistumas, skubiai reikėtų kviesti greitąją pagalbą, kuri jį nugabentų į ligoninę.

prof. Arvydas Ambrozaitis
„Reikėtų pabrėžti, kad žmonės neturėtų vaikščioti su gripo simptomais. Visų pirma, jie platina virusą, antra, padidėja tokių rimtų komplikacijų, kaip plaučių uždegimas, obstrukcinis bronchitas, sinusitas, pavojus“, - tikino infektologas.

Net ir susirgus vaikui, medikas rekomendavo tėvams keletą dienų palaukti – nevežti jų pas gydytoją iš karto. „Jei visi karščiuojantys ligoniai užplūs ligoninę ar polikliniką, gydytojai sunkiai galės susitvarkyti su tokia gausa staigiai užplūdusių pacientų“, - tikino laidos pašnekovas.

Darbuotojas turi teisę sirgti dirbdamas iš namų arba už tas dienas negaudamas atlygio

Kaip informavo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Darbo kodekse yra numatyta galimybė susitarus su įmonės vadovu, kitaip tariant, administracijos leidimu, keletą dienų (Darbo kodeksas tokio neatvykimo trukmės neriboja), neatvykti į darbą. Beje, ši nuostata galioja ne tik ligos atveju, bet ir įvykus kitokioms nenumatytoms aplinkybėms – pavyzdžiui, paskutinę atostogų dieną buvo atšauktas lėktuvo reisas ar sugedo automobilis, todėl žmogus nespėjo laiku grįžti.

Darbuotojui įstatymas suteikia galimybę tartis su darbdaviu dėl apmokėjimo už šias dienas variantų. Darbuotojas praneša, kad dėl svarbių priežasčių nebus darbe ir prašo administracijos leidimo neatvykti į darbą, tačiau tokiu atveju šios dienos neįtraukiamos į jo darbo laiką, taigi už jas nemokama. Kitu atveju darbuotojas gali susitarti su darbdaviu dėl darbo nuotoliniu būdu, prisiėmęs atsakomybę savo darbą atlikti ne biure, o, pavyzdžiui, namuose.

Tuo tarpu galimybės, kad sergantis darbuotojas praneštų apie ligą, o darbdavys už pirmas dvi ligos dienas kompensuotų nuo 80 proc. iki 100 proc. atlyginimo, be nedarbingumo pažymėjimo pateikimo, Darbo kodeksas nenumato.

Dar rudenį, reaguodama į Užkrečiamų ligų ir AIDS specialistų nuogąstavimus, kad darbingo amžiaus žmonės eina į darbą sirgdami ir taip oro lašeliniu būdu platindami virusą, keldami didelę grėsmę aplinkiniams bei rizikuodami dar sunkiau susirgti patys, nes bijo netekti darbo ir pajamų, nes apmokėjimo už ligos dienas tvarka nėra palanki sergantiesiems, VDI išplatino pranešimą, kuriuo skatino darbdavius gerbti darbuotojo teisę į sveikatą.

Vilius Mačiulaitis
„Be abejo, tokio įstatymo, kuris įpareigotų sergantįjį būtinai kreiptis nedarbingumo pažymėjimo ir neiti į darbą nėra, – sakė vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis. – Tačiau tokios situacijos kaip lakmuso popierėlis išryškina kiekvienos įmonės darbo kultūrą. Viena vertus, darbdavys turi tiesiog žmogiškai suprasti ir gerbti darbuotojo teisę atstatyti sveikatą, išvengti ligos komplikacijų. Tačiau jis ir ekonomiškai suinteresuotas, kad jo darbuotojas greičiau pasveiktų, grįžtų daug darbingesnis nei būdamas darbo vietoje pašlijusia sveikata. Juolab kad dėl sergančiojo iš darbo ritmo gali „iškristi“ aplinkiniai, tuo dar labiau pakenkdami darbo rezultatams. Jau nekalbame, kad susirgęs darbuotojas turi jausti atsakomybę už savo sveikatą, galimus ligos padarinius sau bei greta esantiems“.

Ligos eiga dažniausiai ima ryškėti tik trečią parą

Šeimos gydytojai teigia, kad jie vis dažniau susiduria su atvejais, kai darbuotojai sutaria su darbdaviu, kad dvi dienas sirgs be gydytojo pažymos, ir ateina biuletenio tik tuo atveju, jei per jas nepavyksta pasveikti. Mat dėl nepalankios apmokėjimo tvarkos už sirgimo laikotarpį žmonės vengia imti biuletenį.

Natalija Vaicekauskienė
Laisvės pr. Šeimos klinikos gydytoja Natalija Vaicekauskienė pastebėjusi, kad šiandien darbdaviai liberalesni. „Sumažėjus kompensacijai už ligos laikotarpį, žmonės vengia imti biuletenį. Jei mato, kad greitai nepasveiks, ima atostogas. Tačiau taip pat yra nemažai žmonių, kuriems darbdaviai leidžia pabūti namuose ir išsigulėti be gydytojo pažymos. Jei per jas pasveikti nepavyksta, jie tik tuomet ateina“, - sakė pašnekovė.

Paklausta, ar pacientui verta ateiti pas gydytoją pirmosiomis ligos dienomis, medikė išreiškė dvejopą nuostatą. Viena vertus, gydytojas gali pakoreguoti ligonio pasirinktus vaistus, kita vertus, kai pacientas ateina pirmą ligos dieną, dar nieko konkretaus apie ligą pasakyti neįmanoma, net tyrimai dar būna nepakitę. „Aš pasakau, kad reikia gulėti, gerti daug skysčių, kovoti su temperatūra, jei ji didesnė nei 38,5 laipsnio, ir mažinti tuos simptomus, kurie yra, pavyzdžiui, plauti nosį, skalauti gerklę. Esant virusui paprastai trečią parą temperatūra ima kristi, todėl eiti žmogui pas gydytoją per tas dvi pirmas paras iš tiesų nėra tikslo, jei simptomai nėra grėsmingi“, - aiškino šeimos gydytoja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (283)