Pradėti bankroto procedūrą prašė ir keturi juridiniai asmenys - Kraujo donorystės centro kreditoriai. Jų teigimu, centras yra nemokus, vienam iš kreditorių jis pranešė, kad negalės vykdyti įsipareigojimų.
Teismas pripažino, kad Kraujo donorystės centro finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei pusė įmonės balanse apskaityto turto vertės. Nors atsakovė ir įrodinėjo neturinti su darbo santykiais susijusių pradelstų įsipareigojimų, teismas, išanalizavęs visus pateiktus dokumentus, su tokiu vertinimu nesutiko.
Teismas atkreipė dėmesį, kad centras jau per pastaruosius dvejus metus nuolat vėluodavo mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.
Teismas patenkino ieškovų prašymus ir leido nutartį vykdyti skubiai, be to, pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – viso įmonės turto areštą, draudimą įmonės vadovui, kitiems darbuotojams sudaryti bet kokius sandorius. Teismas nusprendė, kad įmonės vadovas Artūras Jonas Venslauskas, kuris pats ir jo artimi giminaičiai yra skolingi Kraujo donorystės centrui nemažas sumas, sudarinėdamas įvairius sandorius gali veikti priešingai įmonės kreditorių interesams.
Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kraujo donorystės centras įkurtas 1941 metais kaip Kauno kraujo transfuzijos stotis. Keitusi pavadinimus (Kauno kraujo perpylimo stotis, Kauno kraujo centras) valstybės nuosavybe įmonė ji išliko iki 1993 metų, tuomet reorganizuota į bendrą Lietuvos ir JAV įmonę, uždarąją akcinę bendrovę "Binational Plasma", o pastaroji 2005 metais pasikeitus akcinio kapitalo JAV savininkams, buvo pertvarkyta į Kraujo donorystės centrą. Centras skelbėsi Lietuvos kraujo komponentų gamyboje užimantis daugiau kaip trečdalį rinkos.
Praėjusių metų rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, tęsdami ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla, Kraujo donorystės centrui pateikė įtarimus.
Tuomet siekiant užtikrinti galimai nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą, priimtas nutarimas laikinai apriboti šio juridinio asmens nuosavybės teises už 7 mln. litų.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to, kad Kraujo donorystės centras, esą neturėdamas reikiamų leidimų, 2007-2009 metais pagal sutartį su užsienio farmacijos įmone iš Lietuvos išvežė ir minėtai įmonei pardavė tam tikrą iš donorų surinktos kraujo plazmos kiekį. Deklaruota, kad kraujo plazma išvežta frakcionuoti (perdirbti) - taip centras išvengdavo prievolės grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą lėšas, skirtas donorų kompensacijoms.
Kauno gydymo įstaigų vadovai: dėl bankroto ligoninių darbas nesutriks
Žinia apie Kauno apygardos teismo nutartimi pirmadienį iškeltą bankroto bylą UAB "Kraujo donorystės centras" neprivertė labai sunerimti iš šios bendrovės įvairius kraujo komponentus nuolat gaunančių ligoninių vadovų.
Eltai pasiteiravus didžiausiose trijose Kauno regiono gydymo įstaigose, ar nėra pavojaus sutrikti gydytojų darbui, jei pritrūktų kraujo, garantuota: to neįvyks.
"Pas mus nuo praėjusių metų veikia nuosavas Kraujo centras. Donorais kviečiami būti ir mielai sutinka jais tapti ligonių artimieji, giminės, visi kiti sveiki žmonės, kurie neabejingi tokiai kilniai misijai. Dalį kraujo komponentų pasigaminame patys, dalį įsigyjame iš tiekėjų, kurių ne vienas yra. Tad bankroto bylos iškėlimas, jeigu dėl to gal ir sustotų įprastinė "Kraujo donorystės centro" veikla, tikrai neturės įtakos mūsų klinikoms", - pirmadienio pavakarę naujienų agentūrai ELTA sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų direktorius operacinei medicinai prof. Rytis Rimdeika.
Klinikų Kraujo centro vadovės dr. Jolantos Jerich teigimu, šiai didžiausiai Kauno regione gydymo įstaigai per metus prireikia per 20 tūkstančių kraujo komponentų vienetų. Priklausomai nuo donorų skaičiaus ir nuo to, kurių konkrečiai komponentų tam tikrais momentais prireikia, skirtingais mėnesiais skiriasi Kauno klinikų Kraujo centre pačių pasigaminamų komponentų kiekis.
Antros pagal dydį viešosios įstaigos - Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės - generalinis direktorius dr. Stasys Gendvilis sakė, jog panašų klausimą (ar nebus problemų dėl kraujo tiekimo) prieš keletą valandų telefonu girdėjo ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos.
"Tikrai, kraujo ligoniams nepritrūksime, gausime tiek, kiek jo prireiks. Yra ir valstybinis kraujo donorystės centras, tad nemanau, kad mums galėtų kilti kokių nors problemų dėl kraujo tiekimo", - Eltai sakė dr. S. Gendvilis.
Miesto savivaldybei priklausančios Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus - vyriausiojo gydytojo pavaduotojos Ritos Banevičienės įsitikinimu, dėl vieno iš tiekėjų bankroto kraujo komponentų tiekimas ligoninei neturėtų sutrikti. Tačiau jeigu taip įvyktų, bus skubiai ieškoma alternatyvų, kad nenukentėtų nei pacientų interesai, nei jų gydymo kokybė.