Šiuo metu už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Išmoka gali būti 80-100 proc. darbuotojo vidutinio atlyginimo. Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos 40 proc. pašalpa mokama imtinai nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iki septintosios, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – vėl mokama 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tokia tvarka įvesta sunkmečiu. Tuomet vienu pagrindinių argumentų įvardytas žmonių piktnaudžiavimas biuleteniais.
DELFI jau rašė apie kitokias šių naujovių pasekmes: šįmet itin padaugėjo atvejų, kai jauni darbingo amžiaus žmonės pas gydytoją atvyksta su plaučių uždegimu ar kita rimta komplikacija. Tad galbūt laikas grįžti prie ankstesnės ligos pašalpų mokėjimo tvarkos?
Pusė „ligonių“ pripažinti sveikais
Kaip teigiama ministerijos DELFI atsiųstame atsakyme, šiais metais patvirtintame „Sodros“ biudžete didinti ligos pašalpų nenumatyta. Ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu „Sodros“ biudžetas dar vis deficitinis. Tačiau ministerija žada, kad, esant finansinėms galimybėms, šis klausimas bus svarstomas.
„Sodra“ ne tik skiria bei išmoka ligos pašalpas – ji taip pat turi teisę inicijuoti tikrinimą, ar pagrįstai gydytojai asmenims nustato laikiną nedarbingumą, už kurį skiriama ligos pašalpa. Praėjusiais metais „Sodros“ specialistai į gydytojų konsultacines komisijas darbingumo patikrinimui pakvietė per 40 tūkst. ligos pašalpas gaunančių asmenų.
„Daugia kaip pusė iš jų (negalutiniais duomenimis, apie 51 proc.) gydytojų komisijos pripažino darbingais. Panaši tendencija stebima daugelį metų iš eilės“, – tvirtina SADM.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad 2008 m. viena ligos pašalpa „Sodros“ lėšomis vidutiniškai buvo mokama 12,67 dienų, o 2012 m. – 14,14 dienų.
R.J.Dagys: didinsime pašalpas – atimsime iš pensininkų
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys įsitikinęs, kad jo idėja dėl ligos pašalpų mažinimo pasiteisino. Jis aiškina, kad 2006-2008 m. biuletenių skaičius buvo išaugęs beveik ketvirtadaliu.
Pasak jo, pataisos didesnę atsakomybę užkrovė darbdaviui – už pirmas dvi dienas moka jis, vėliau „Sodra“. R.J. Dagio teigimu, norint grįžti prie buvusios tvarkos, reikia didinti socialinio draudimo tarifo įmokas. Iki šiol Seime niekas nepalaikė tokios R. J. Dagio idėjos.
„Nedidinant šios įmokos atimti pensijas iš pensininkų vargu ar būtų alternatyva. (...) Jeigu esame pasiryžę mokėti didesnį mokestį, dėl ko aš tikrai neprieštarauju – tvarkoje, didiname tarifą ir didiname išmokas. Bet pinigai iš niekur negriūna – jeigu tik grįšime prie senos sistemos, reiškia, atimsime iš pensininkų. Kito kelio nėra“, – kalbėjo konservatorius.
Politiko teigimu, grįžimas prie senesnės sistemos kainuotų nei daug, nei mažai – 300 mln. litų per metus. Tai esą maždaug 15 kartų daugiau, nei reikėtų atstatyti pensijas politiniams kaliniams ir tremtiniams.
D.Mikutienė pokyčių nežada
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė mano, kad pašalpos sumažintos siekiant kamšyti „Sodros“ biudžeto skyles. Pasak jos, už biuletenius atsako juos išrašantys medikai, o ne pacientai.
D. Mikutienės nuomone, tokia tvarka įvesta dėl skylėto „Sodros“ biudžeto. Politikės teigimu, kad nebūtų išdavinėjami fiktyvūs biuleteniai – pačios gydymo įstaigos vadybos ir kontrolės reikalas.
D. Mikutienės teigimu, dėl apmokėjimo už biuletenius tvarkos reikėtų kalbėti su Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijomis. „Tai bendras dviejų ministerijų reikalas, jeigu jos galvoja, kad reikia keisti, turėtų ateiti į Seimą ir pakeisti. Nes dabar stebima tendencija, kad žmonės į darbą eina sirgdami. Tai lazda su dviem galais – ir kitus užkrečia, ir patys sveikatą susigadina“, – kalbėjo komiteto pirmininkė.
