Krentančios ir retėjančios blakstienos gali reikšti skydliaukės veiklos sutrikimus, pavyzdžiui, hipertirozę arba hipotirozę.

Skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą, o nuo jos gaminamų hormonų priklauso plaukų augimas ir stiprumas.

Ką daryti? Pasikonsultuokite su gydytoju ir paprašykite ištirti skydliaukės hormonus.

Jei ilgiau kaip tris mėnesius nepraeina miežis, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti retos vėžio atmainos – vokų riebalinių liaukų karcinomos - ženklas.

Ką daryti? Kreipkitės į oftalmologą, kuris atliks biopsiją. Jei diagnozė pasitvirtina, atliekama miežio šalinimo operacija. 

Geltonos riebalinės ataugos ant vokų liudija ksantelazmą. Šia liga susergama sutrikus riebalų apykaitai, kraujyje padidėjus cholesterolio ir cukraus kiekiui.

Ką daryti? Kreipkitės į oftalmologą ir dermatologą, pasitikrinkite cholesterolio kiekį. Paprastai ksantelazmos būna kepenų ligų ar diabeto simptomas, todėl svarbu išsiaiškinti pirmines priežastis. Pačios ataugos tėra kosmetinis defektas.

Jei po darbo kompiuteriu pradeda peršėti akis, o matyti pradedate tarsi per rūką, vadinasi, jūsų akys dėl nuolatinės įtampos pervargo. Taip atsitinka dėl to, kad vaizdas kompiuterio ekrane yra kontrastingesnis negu popieriuje.

Ką daryti: kas 45 minutes darykite 5 minučių pertraukas ir pamankštinkite akis. Nusistatykite optimaliausią kompiuterio ekrano ryškumą.

Paraudę vokai, niežėjimas ir akių dirglumas liudija blefaritą – vokų uždegimą.

Ką daryti: pirmiausia tiek namuose, tiek darbovietėje susirūpinkite higienos sąlygomis. Kriepkitės į oftalmologą, kuris paskirs vaistų. 

Jeigu kartais vienoje ar abiejose akyse trumpam prarandate regėjimą, jums gali būti akių migrena.

Šią ligą taip pat gali lydėti galvos skausmai, kuriuos sukelia kraujotakos sutrikimai galvos smegenyse. 

Ką daryti: akių migrena nėra pavojinga. Tikslios jos priežastys nežinomos, nėra ir žinomų gydymo būdų. Pasikonsultuokite su gydytoju, kad atmestumėt rimtesnių ligų galimybę.

Paraudusios ir peršinčios akys gali reikšti daug ligų, tarp jų ir alergiją, kurią lydi nosies užgulimas, čiaudulys ar kosulys. 

Ką daryti: stenkitės išvengti kontaktų su alergenais. Paprašykite gydytojo skirti akių lašiukių, jei akys parausta labai smarkiai. 

Pageltę akių obuoliai vaikams liudija kepenų funkcijos sutrikimus, suaugusiems – problemas su kepenimis (hepatitas, kepenų cirozė), taip pat tulžies pūsle.

Ką daryti: jeigu anksčiau jums nebuvo nustatytos kepenų ligos, kreipkitės į gydytoją.

Prie akių atsiradę nauji rudos spalvos dariniai gali reikšti odos vėžį. Jeigu tokie nauji mazgeliai iškyla ant vokų, dažniausiai tai būna bazalinių ląstelių karcinomos, kiek rečiau – melanomos ženklas. 

Ką daryti: aptikę ant odos bet kokius naujus darinius, kreipkitės į dermatologą.

Dvejinimasis akyse, smarkiai pablogėjęs regėjimas ar jo netekimas gali būti insulto simptomas. Kiti insulto simptomai – nutirpusi kairė ranka ar veido dalis, sutrikusi pusiausvyra ir koordinacija, sutirkusi kalba, galvos skausmas.

Ką daryti: nedelsiant kviesti greitąją medicininę pagalbą.

Akių sausumas ir jautrumas šviesai gali liudyti Šegreno sindromą – sisteminę autoimuninę ligą, kuri pažeidžia jungiamuosius audinius (labiausiai ašarų ir seilių liaukas).

Ką daryti: jei ši diagnozė pasitvirtina, lašinami specialūs lašiukai. Taip pat reikėtų vartoti kiek įmanoma daugiau vandens.

Žmonėms, sergantiems diabetu, padidėja glaukomos ir kataraktos rizika. Pati dažniausia diabeto sukelta komplikacija – diabetinė retinopatija, kuri pažeidžia akių tinklainės kraujagysles ir gali baigtis aklumu. 

Ką daryti: jei jums diagnozuotas diabetas, būtinai apsilankykite pas oftalmologą. Visas ankstyvos stadijos ligas išgydyti ar pristabdyti yra lengviau negu įsisenėjusias.