Atideda operacijas
Uostamiesčio medikai stveriasi už galvų, kai pradėję gydyti nepilnametį sužino, kad šis neturi nei tėvų, nei oficialių globėjų. Be šių asmenų sutikimo ir parašo medikai neturi teisės negaluojančių vaikų tirti, gydyti ir operuoti.
Tad medikams dažnai tenka pasukti galvą, kaip padėti sergančiam vaikui. Kartais dėl emigrantų nesutvarkytų dokumentų suplanuotą operaciją tenka atidėti ir laukti, kol vaiko tėvai grįš iš užsienio.
„Čia mūsų socialinė problema, kad tėvai priversti uždarbiauti užsienyje. Bet vis tiek negalima palikti vaikų vienų arba nesutvarkytų globos dokumentų“, – stebisi Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė, pasakojusi, kad pas medikus mažuosius vis dažniau atlydi močiutės, tetos, kaimynės.
Medikams pasiteiravus, kodėl palikto vaiko globėjai neturi dokumentų, neretai nuskamba pasiteisinimas: „Mums gėda, nes tėvai turėtų išsižadėti savo vaiko“. Kiti aiškina, kad oficialios globos įteisinimas atima daug laiko.
K.Bobianskienė neslepia, kad reikalauti oficialaus rašto iš vaiko globėjo pradėjo po to, kai prieš porą metų buvo patvirtintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
Kviečia konsiliumą
Vaikų ligoninės vadovė pasakojo, jog medikai daro viską, kad mažieji sulauktų pagalbos. Jeigu neturinčiam oficialaus globėjo vaikui prireikia skubios pagalbos, kviečiamas trijų gydytojų konsiliumas. Medikai pasirašo dokumentą dėl gyvybei gresiančio pavojaus ir vaikas operuojamas be tėvų žinios.
Tačiau jei gyvybei pavojaus nėra, gydymui būtinas tėvų sutikimas. Kartais tik prieš suplanuotą operaciją paaiškėja, kad mažasis pacientas neturi reikiamo dokumento.
Su vaikais likę neformalūs globėjai taip pat nieko pakeisti negali: neatstovaujant tėvams, notarai nesutinka forminti jokių dokumentų.
Norėdama tuo įsitikinti K.Bobianskienė pati paskambino keliems notarams. Šie patvirtino, kad kol tėvai nesugrįš iš užsienio, patvirtinti įgaliojimo ar kito dokumento negalima.
Tačiau pasitaikė atvejų, kai prireikus rimtesnės gydytojų pagalbos užsienyje gyvenantys tėvai iš ten atsiuntė notaro patvirtintus reikiamus dokumentus. Globėjams juos likdavo tik išversti į lietuvių kalbą.
Paliko tik su šuniuku
„Net nepatogu klausytis, kad tėvams ir globėjams gėda susitvarkyti globos dokumentus“, – stebėjosi Klaipėdos vaiko teisių skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.
Oficiali laikina globa yra svarbus dokumentas, leidžiantis atstovauti vaiko interesams visose institucijose. Tad tėvai, kurie išvykdami į užsienį nesutvarko dokumentų, labai grubiai pažeidžia vaiko teises.
Vedėja paaiškino, jog pavykus įrodyti, kad išvykę į užsienį tėvai nepaliko oficialaus globėjo, už nepakankamą rūpinimąsi vaiku galima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.
Tačiau nors teisinės priemonės bausti egzistuoja, jos nė karto nebuvo panaudotos praktiškai.
G.Aurylienė apgailestavo, kad nesulaukė nė vieno pranešimo raštu apie be oficialaus globėjo paliktus vaikus.
Pasitaikė pavienių atvejų, kai emigravusių tėvų vaikai Klaipėdoje gyveno vieni. Taip nutiko 12 metų mergaitei, paliktai tik su šunimi. Vaiko teisėms pradėjus domėtis situacija, mama iš užsienio grįžo per savaitę ir dukrą išsivežė.
Užsieniečiai atima vaikus
G.Aurylienė sutiko, kad užsienio šalyse požiūris į vaikų priežiūrą gerokai griežtesnis. Iš svetur sulaukiama nemažai pranešimų apie nepakankamą lietuvių rūpinimąsi savo vaikais. Kartais jie tiesiog atimami iš šeimos.
Vaiko teisių skyriaus vedėja sulaukia užsienyje gyvenančių klaipėdiečių klausimų, kaip susigrąžinti iš jų atimtą vaiką. Tokių griežtų priemonių imamasi, kai lauke vaikas paliekamas be suaugusiųjų priežiūros ar triukšmaujama namuose, net jei nenaudojamas smurtas.
Itin griežtai vaikų priežiūra vertinama Skandinavijos šalyse, Danijoje, Anglijoje. Tad iš ten ir sulaukiama daugiausiai skundų.
Globa suteikta tik daliai
G.Aurylienės manymu, jeigu visos įstaigos griežčiau iš tėvų reikalautų dokumentų dėl oficialios globos, gal ir jų požiūris taptų atsakingesnis.
Per metus uostamiestyje laikina globa įteisinama maždaug 100 vaikų. Pernai būta 98 tokių atvejų, o prieš porą metų – 75. Vedėja pastebi, kad po truputį daugėja atsakingų tėvų, sutvarkančių dokumentus prieš išvykimą.
Šiuo metu Klaipėdoje iš viso yra įteisinta 210 vaikų globa. Tačiau nėra tikslių duomenų, kiek Klaipėdoje gyvena emigravusių tėvų paliktų vaikų.
Pastaraisiais metais tokie duomenys renkami iš ugdymo įstaigų. Nors jie kasmet keičiasi, manoma, kad tokių vaikų skaičius svyruoja nuo 250 iki 400.
G.Aurylienė stebisi, kodėl nesutvarkius dokumentų pasiteisinama gėda. Už laikiną globą pinigai nemokami, o vaiko išsižadėti taip pat nereikia.
Lemia tėvų atsakomybė
Priešingai nei mano kai kurie tėvai, dokumentų sutvarkymas neatima daug laiko, o pati tvarka yra supaprastinta. Dokumentais tėvai turėtų pasirūpinti likus ne mažiau nei mėnesiui iki išvykimo.
Tačiau prireikus skubiai laikinos globos dokumentai sutvarkomi vos per kelias dienas. Sykį taip nutiko, kai mažam vaikui prireikė operacijos.
Kartu su vienu iš tėvų į Vaiko teisių apsaugos skyrių turėtų ateiti būsimas globėjas. Tačiau parašyti vien pareiškimo nepakanka – būtina pristatyti tam tikrus dokumentus, o tėvai raštu turi įsipareigoti dėl vaiko išlaikymo. Negana to, specialistai įvertina ir būsimas vaiko gyvenimo sąlygas.
„Bet tiems, kuriems iš tikrųjų rūpi vaikas, nebaisūs jokie sunkumai“, – įsitikinusi G.Aurylienė.
Marius Stračkaitis, Klaipėdos notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidentas
Tėvų teisė ir pareiga prižiūrėti savo vaikus iki pilnametystės. Tik tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tuos, kuriuos teismas pripažino neveiksniais. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą privalo užtikrinti jų tėvai. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, kadangi šios teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir turi būti įgyvendinamos pačių tėvų.
Tačiau tėvai ne visuomet gali įgyvendinti teises ir pareigas vaikams. Kadangi vaikas negali būti paliktas be globos, iškyla vaiko teisių įgyvendinimo, interesų užtikrinimo ir atstovavimo jam klausimas. Tai lemia, kad tėvų teisės ribojamos ir nustatoma vaiko globa (rūpyba). Tuomet vaiko globėjui suteikiamos teisės ir pareigos, kurios priklausė tėvams.
Tėvai, išvykdami dirbti į kitas šalis, dažniausiai pasirūpina vaikais, juos palikdami artimųjų arba pažįstamų globai ir priežiūrai. Bet šie asmenys negali pakankamai rūpintis vaikais, kadangi jie nėra įstatyminiai vaiko atstovai. Tokie vaikai lieka be teisėtų pagal įstatymą atstovų, kurie galėtų užtikrinti jų teisių įgyvendinimą ir apsaugą. Todėl tėvams, negalint įgyvendinti tėvų valdžios vaiko atžvilgiu dėl objektyvių aplinkybių, nesant jų kaltės, pavyzdžiui, emigruojant, siekiant įgyvendinti vaiko teises ir užtikrinti jo interesus taikoma laikina priemonė – nustatoma vaiko laikinoji globa.
Kai į užsienį emigravusių tėvų vaiko „globėjai“ nustatyta tvarka nėra paskirti vaiko oficialiais globėjais (rūpintojais), jie negali duoti įgaliojimų dėl vaiko teisių įgyvendinimo, o notarai tokių įgaliojimų negali patvirtinti.
Tuo atveju, kai tėvai ketina išvykti svetur ir nori palikti laikinai prižiūrėti savo vaiką jų pasirinktam asmeniui, tėvai prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo turi kreiptis į savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo.
Galina Antipova, psichologė
Šeimos ir patys vaikai dažniausiai slepia, kad tėvai yra išvykę į užsienį. Neretai apie tai sužinoma, kai vaikas pradeda nebelankyti pamokų arba kyla kitokių problemų. Pasikeičia pats vaiko elgesys. Jie tampa nelaimingi ir būna priversti per anksti tapti suaugusiais. Gerai, jeigu kartu lieka seneliai ar tetos. Bet esama vaikų, kurie gyvena vieni. Nors tėvai galvoja, kad paaugliai yra pakankamai suaugę, tačiau sudėtingu brendimo laikotarpiu jiems sunku susitvarkyti vieniems. Šiuolaikinės technikos priemonės neatstoja gyvo bendravimo su tėvais. Geriau gyventi skurdžiau, bet kad visa šeima ar bent vienas iš tėvų būtų kartu. Vaikams buvimas kartu yra labai svarbus. Palikti vaikai jaučiasi nereikalingi.
