Siaučia bakterinė superinfekcija?
„Kamuoja aukšta temperatūra, dusulys, silpnumas. Tai tęsiasi dar nuo Kalėdų. Atrodo, kad tuo pačiu virusu serga ir mano draugų šeima. Visi gydomės, bet pasveikti nepavyksta. Gal Kaune ėmė siausti neįprastas gripas?“– nerimavo 36 metų vadybininkas Vilius Juknys.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius spėjo, kad dėl kelių šeimų negalavimų kaltas ne gripo atmainos neįprastumas.
„Susirgus gripu pasveikti užtenka laikotarpio iki dešimties dienų. Liga gali komplikuotis dėl bakterinės superinfekcijos. Priklausomai nuo organo ar jų sistemos pažeidimo, gali išsivystyti trachėjitas, bronchitas, sinusitas, encefalitas, širdies raumens uždegimas. Kai kurie vardijami baisumai gali grėsti tik vienam iš milijono“, – sakė L.Valius.
Bronchitas ir plaučių uždegimas
Susirgus profesorius siūlė prisiminti ne tik gripą, bet ir dar vieną neretą sukėlėją – pneumonijos mikoplazmos bakteriją, dėl kurios išsivysto kvėpavimo takų infekcija.
„Dėl šios infekcijos gali tekti kosėti net ir mėnesį ar dar ilgiau. Sergama ir mikoplazminiais bronchitais, plaučių uždegimu. Mikoplazminės infekcijos negalima painioti su gripu, nes tai yra skirtingai gydomi susirgimai“, – įspėjo L.Valius.
Mikoplazma gydoma tik antibiotikais, liaudiškos priemonės nepadės.
Maža, pailga, judri
Gydytojas aiškina, kad mikoplazma, kaip ir gripu, dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku, tačiau pasitaiko ir vasarą. Plinta taip pat kaip ir gripas – lengviausia užsikrėsti kolektyvuose.
„Mikoplazmos infekcija pasireiškia kaip užsitęsęs kosulys. Ligonis gali jausti silpnumą, nuovargį, daugiau prakaituoja. Ligai tęsiantis gali pakilti temperatūra, sumažėti apetitas“, – vardijo L.Valius.
Jeigu pradėjus kosėti būklė po kelių dienų negerėja, visuomet reikia kreiptis į gydytoją.
Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia pneumonijos mikoplazma – maža, pailga, judri bakterija, sukelianti kvėpavimo organų gleivinės pažeidimą.
Per savaitę gripas pasiglemžė dvigubai daugiau ligonių
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenimis, antrąją metų savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomi (ŪVKTI) Kauno apskrityje auga ir pasiekė 77,1 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumo rodiklis registruotas Prienų rajone – 98,3 atvejo iš 10 tūkst. Mažiausias rodiklis – Kaišiadorių rajone, siekia 43,4 atvejo. Vaikų dalis tarp visų sergančiųjų toliau mažėja, per savaitę sumažėjo iki 60 proc. iš visų susirgusiųjų.
Gripo atvejų skaičius per savaitę padidėjo daugiau nei du kartus, daugiausia registruota Kauno mieste ir rajone, bei Prienų rajone. Iš gripu susirgusiųjų 28 proc. serga vaikai. Gripas sudaro 3,3 proc. nuo viso sergamumo.
Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo Birštono savivaldybėje, kitose apskrities teritorijose padidėjo.
Per savaitę Kauno apskrityje dėl gripo į ligonines kreipėsi 38 asmenys, hospitalizuota 12 vaikų ir vienas suaugusysis, iš jų 1 vaikas iki 2 metų amžiaus gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.
Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra didesnis. Pernai antrąją metų savaitę Kauno apskrityje rodiklis siekė 44,3, Kauno mieste – 50,5, o Kauno rajone – 37,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų per savaitę.
