„Žmogus sako, kad visą gyvenimą uogavo, grybavo, erkės jį kandžiojo ir nieko. O štai viena įkando ir gydytojai vos išgelbėjo gyvybę. Jei žmogus lieka gyvas, erkinio encefalito pasekmės dažnai sunkios, tenka susitaikyti net su daliniu ar stipriu paralyžiumi”, – DELFI sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Specialistės nuomone, nuo erkinio encefalito būtina pasiskiepyti visiems žmonėms, nepriklausomai kur jie gyvena, kaime ar mieste, jei jie mėgsta būti gamtoje.
„Nereikia net į mišką eiti – dabar jau ir vidury miesto galima pasigauti užkrėstą erkę. Yra buvę atvejų, kad ir naujuose Sostinės rajonuose vaikeliai nukenčia. Erkes perneša šunys, katės, graužikai ar paukščiai”, – sakė D. Razmuvienė, pridurdama, jog skiepytis po erkės įkandimo jau nebegalima.
Viruso negali įveikti joks vaistas
„Po erkės įsisegimo žmogus turi save mėnesį stebėti, kol praeis erkinio encefalito inkubacinis periodas. Ir tik po mėnesio, jeigu nepasireiškia liga, galima pradėti skiepijimosi ciklą. Skiepytis iš karto po erkės įkandimo draudžia vakcinos aprašas. Ir net jeigu žmogus to nepaisys, vis viena nebus nuo jo apsaugotas, imunitetas susidarys tik sekančiam erkės įkandimui”, – akcentavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė.
D. Razmuvienės teigimu, erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad jį sukelia virusas, kurio negali „neutralizuoti” joks vaistas. Todėl susirgus gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas, o pati liga dažnai progresuoja.
„Erkinis encefalitas yra galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Sudėtingiausia jo komplikacija – paralyžius ar net mirtis. Erkiniu encefalitu užsikrėtusiems žmonėms gresia pilnas arba dalinis invalidumas arba mirtis, nes, kaip sakiau, nėra vaistų, įveikiančių virusą, kuris pažeidžia smegenis”, – sakė DELFI pašnekovė.
Sergamumo rodiklis per metus išaugo 41,1 proc.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių erkiniu encefalitu sirgo 491 žmogus, 2011 metais per tą patį laikotarpį 355.
„Per metus sergamumo rodiklis išaugo 41,1 proc. Daugiausia susirgimų registruota Kauno ir Vilniaus apskrityse”, – DELFI informavo entomologė Milda Žygutienė.
Anksčiau baltas plotelis raudoname erkinio encefalito teritorijų žemėlapyje buvo Ignalinos rajonas. Tačiau M. Žygutienės teigimu, jau ir čia registruota susirgimų erkiniu encefalitu, tad „švarių teritorijų”, kuriose nebūtų encefalitinių erkių Lietuvoje nebeliko.
M. Žygutienės nuomone, žiema – tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito, nes iki pavasario susiformuoja imunitetas
Skiepytis pataria savo gydymo įstaigoje
D. Razmuvienės tegimu, Lietuvoje registruotos dviejų gamintojų vakcinos. Tačiau kuri iš jų geresnė, specialistė nesiėmė spręsti.
„Internetiniuose forumuose galima rasti įvairių atsiliepimų, tačiau paprastai juose žmonės dalijasi savo patirtimi, nors organizmo reakcija į skiepus priklauso ne nuo vakcinos, o nuo individualių organizmo savybių, esamų ir persirgtų ligų”, – atkreipė dėmesį specialistė.
DELFI pašnekovės nuomone, patikimiausia skiepytis pas savo šeimos gydytoją, nes jis žino kiekvieno paciento sveikatos būklę. Kaip ir prieš kiekvieną skiepą, ruošiantis pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, turi būti įvertinta žmogaus būklė.
Pasiskiepijus galimos vietinės reakcijos: skiepo vietoje paraudimas, sukietėjimas, niežėjimas, gali pakilti temperatūra, žmogus gali pajusti kitų nedidelių negalavimų. Tačiau D. Razmuvienės teigimu, tai pasitaiko nedidelei daliai žmonių.
„Vakcina nėar kažkas baisaus. Negatyvios asmeninės nuomonės apie skiepus pas mus gyvos, tačiau objektyvi informacija kažkodėl paliekama nuošalyje. Žmonės sako, kad skiepytis nuo erkinio encefalito brangu, tačiau kas įvertins dėl šios sunkios ligos patiriamus nuostolius, kai žmogus netenka darbingumo ar net miršta?”, – retoriškai klausė specialistė.
Vasarą siūlo pagreitinto veikimo vakciną
Lietuvoje registruotos dviejų gamintojų vakcinos nuo erkinio encefalito ir jos turi tiek įprastą, tiek pagreitintą schemą. Pirmu atveju intervalai tarp skiepų didesni, antruoju trys vakcinos leidžiamos per mėnesį.
Nesuskubusiems pasiskiepyti žiemą, vasarą paprastai taikoma pagreitinto veikimo vakcina, nes šiltuoju laikotarpiu padidėja tikimybė susidurti su erkėmis, tad aktualu kuo greičiau įgyti imunitetą.
Poveikis organizmui, kai skiepijamasi tris kartus su didesnėmis pertraukomis ir tris kartus per mėnesį, D. Razmuvienės teigimu, vienodas.
„Šaltuoju metų laikotarpiu žmogus gali pasiskiepyti ramiai, antrą kartą praleidęs mėnesį laiko ir jis turės apsaugą pavasariui, vasarai ir rudeniui, iki pat grybavimo sezono pabaigos. Tačiau organizmas ir į paprastas, ir į pagreitintos schemos vakcinas sugeba reaguoti visiškai vienodai, gerai ir teisingai, nes jos yra išbandytos moksliniais tyrimais, tad leidžiamos naudoti”, – sake D. Razmuvienė.
Specialistės teigimu, nesiskiria ir paprastų bei pagreitinto veikimo vakcinų kainos, tik tiek, kad pirmu atveju mokėjimai už tris skiepus išsitęsia per ilgesnį laiką, o skiepijantis tris kartus per mėnesį visą sumą tenka sumokėti vienu metu.
„Žmonės šiais laikais pinigus skaičiuoja, todėl nuo erkinio encefalito pradėti skiepytis žiemą jiems gal atrodys palankiau. Rudens ir žiemos skiepų sezono minusas tik tas, kad šiuo metu yra daugiau sergančių žmonių o skiepyti galima tik sveikus žmones”, – akcentavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė.
