Šią savaitę pristatomas tyrimas atskleis, kad milijonai britų turi „tylius“ raudonplaukių genus. Nors jie jų plaukų ir nenudažo raudonai, tačiau rizika susidurti su raudonplaukiams būdingomis ligomis – odos vėžiu, Parkinsono liga ar net Tureto sindromu – pastebimai išauga.
Anglijoje apie 6 procentai gyventojų yra raudonplaukiai, Škotijoje tokių – apie 13 procentų. Likusioje Europos dalyje šis skaičius siekia maždaug 4 procentus.
Novatoriškas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei penki tūkstančiai britų (buvo tiriamas jų DNR) atskleidė, kad keturi iš dešimties žmonių turi raudonplaukiams būdingus genus, tik jie yra recesyviniai, tai yra, „neįjungti“, tad nepaveikia plaukų spalvos. Vis dėlto, kitais atžvilgiais jie gali veikti ir turėti įtakos mūsų sveikatai.
Projektą „BritainsDNA“ vykdė Edinburgo universitetas. Jo metu buvo ištirta žmonių seilių mėginių DNR. Minėto universiteto Žmonių sveikatos centro ekspertai nustatė visų tiriamųjų genetinį kodą. Projektui vadovavo genetikos daktaras Jamesas Wilsonas. Jis specializuojasi ligų genetinių priežasčių sferoje.
Raudonplaukių genai padeda įsisavinti vitaminą D
Projekte „BritainsDNA“ taip pat dirbęs Alistairas Moffatas tvirtina, kad daugelis raudonplaukių genus turinčių asmenų to net neįtaria. Daugiausia „slaptų“ raudonplaukių yra tarp žmonių, kilusių iš Škotijos ir šiaurės Anglijos.
Projekto imtis paskatino paties A. Moffato šeimos istorija. Istorikas, dirbantis Švento Andriaus universiteto rektoriumi, sužinojo turintis raudonplaukio genus tik tada, kai jam gimė vaikai raudonais plaukais.
Specialistas tvirtina, kad raudonplaukių genų populiarumą nulemia debesuotas Didžiosios Britanijos oras. Tamsiaodžių oda bando apsisaugoti nuo saulės spindulių, o štai raudonplaukiai turi blyškią odą, kad kuo daugiau tų saulės spindulių sugertų. Debesuotuose kraštuose gyvenantiems žmonėms tai labai svarbu, nes tai padeda organizmui gaunant menką kiekį saulės spindulių pagaminti užtektinai vitamino D.
„Štai kodėl dauguma afrikiečių yra tamsiaodžiai, o dauguma Europiečių – šviesios odos. Blyškios odos raudonplaukiai iš saulės šviesos absorbuoja daugiau vitamino D“, - reziumuoja A. Moffatas.
Kodėl tamsiaplaukiai vyrai turi rausvas barzdas
Raudonus plaukus turi tie žmonės, kurių organizmuose yra du geno, keičiančio esminio baltymo MC1R veiklą, egzemplioriai. Rudaplaukiai, juodaplaukiai ir šviesiaplaukiai turi geną, gaminantį eumelaniną – pigmentą, nudažantį jų plaukus nuo gelsvos iki juodos spalvos, priklausomai nuo jo kiekio.
Yra trys dažniausi šio geno variantai. Tai verčia baltymą gaminti kitą pigmentą – feomelaniną – atsakingą už raudonus plaukus ir blyškią odą. Raudonplaukiai turi kurį nors iš šių genų variantų. Pas slaptuosius raudonplaukius šie genai nėra taip stipriai „išreikšti“, kad galėtų paveikti plaukų spalvą.
Genų mutacijos gali nepasireikšti per kelias kartas. Be to, plaukai nenusidažo raudonai, jeigu žmogus turi tik vieną šio geno egzempliorių. Specialistai mano, kad tamsiaplaukiai vyrai, turintys rausvas barzdas, greičiausiai turi vieną tokį geną, tačiau moksliškai tai kol kas neįrodyta.
Gali būti, kad jūs turite raudonplaukio genus, nors nėra jokių išorinių to požymių, o raudonplaukių tarp artimiausių giminaičių taip pat nėra. Tai netrukdo mutavusiems genams jūsų organizmuose vykdyti kitų savo funkcijų.
Silpniau veikia skausmą malšinantys vaistai
„Dabar mes aiškinamės, ar šie mutavę raudonplaukių genai susiję su padidėjusia rizika gimti didesnio svorio, nei įprastai“, - pasakoja A. Moffatas.
Mokslininkai tyrinėja, ar šie genai turi įtakos padidėjusiam vaiko gimimo svoriui, kas gali paveikti jo sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Jau anksčiau buvo įrodyta, kad raudoni plaukai turi įtakos žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, raudonplaukiai yra imlesni skausmui. 2004 metais Luisvilio universitete (JAV) atliktas tyrimas įrodė, kad raudonplaukiams reikia vidutiniškai 20 procentų daugiau vaistų bendrai anestezijai, lyginant su tamsiaplaukiais ar šviesiaplaukiais.
Negana to, stipraus skausmo baimė verčia raudonplaukius, lyginant su kitų spalvų plaukų savininkais, dvigubai dažniau vengti vizito pas dantų gydytoją – tokie rezultatai pateikiami 2009 metais „The Journal of the American Dental Association“ pristatytame tyrime.
Keletas daktaro Klivlando klinikoje Ohajo valstijoje anesteziologu dirbančio Danielio Sesslerio vykdytų tyrimų įrodė, kad raudonplaukiai silpniau reaguoja į dažniausiai naudojamus anestetikus lidokainą ir desfluraną, bei yra kur kas jautresni skausmui, kurį sukelia karšti daiktai, pavyzdžiui, lygintuvas.
Mokslininkai mano, kad tai lemia tas pats MC1R genas, kuris daro įtaką ir plaukų spalvai. Pasirodo, MC1R receptoriai yra tose pačiose smegenų zonose, kurios atsakingos ir už skausmo jautimą. Gali būti, kad tai panašiai veikia ir užslėptus raudonplaukių genus, o tai galėtų paaiškinti, kodėl žmonių skausmo slenksčiai skiriasi.
Vėžio rizika net vengiant saulės
Didžiausią nerimą kelia sąsajos tarp raudonų plaukų ir vėžio. Dar visai neseniai buvo manoma, kad raudonplaukiams šios ligos rizika didesnė dėl jų odos savybės greičiau įdegti. Dabar jau įrodyta, kad raudonplaukių genai gali stipriai padidinti melonomos riziką net ir tuo atveju, jeigu žmogus nesikaitina saulėje.
Praėjusį mėnesį autoritetingame žurnale „Nature“ buvo aprašytas laboratorinis tyrimas apie peles raudonu kailiuku, turinčias MC1R geno mutaciją. Pasirodo, net ir negaudamos saulės šviesos ar ultravioletinių spindulių, tokios pelės dažniau suserga melanoma. Nagrinėdami tokių graužikų kailius, mokslininkai nustatė, kad jų ląstelės labiau linkusios pasiduoti mutacijoms ir tapti vėžinėmis.
Būtent raudonplaukių geno mutacijos paaiškina ir tai, kodėl tokie žmonės dažniau suserga Parkinsono liga. 2009 metais Harvardo universitete buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 tūkstančių vyrų bei moterų ir paaiškėjo, kad raudonplaukiams tikimybė susirgti Parkinsono liga yra net 90 procentų didesnę už vidurkį.
Kitas tyrimas, aprašomas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, parodė, jog už raudoną plaukų spalvą atsakingas feomelanino pigmentas gali paskatinti visą eilę cheminių reakcijų smegenyse, sukeliančių smegenų ląstelių pažeidimus, nulemiančius Parkinsono ligą.
Ar slaptieji raudonplaukiai turi polinkį Tureto sindromui
Statistika rodo, kad egzistuoja ryšys tarp užslėpto raudonų plaukų geno ir žymiai padidėjusios Tureto sindromo rizikos. Tureto sindromas – neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nevalingi judesiai ir tiku vadinama artikuliacija.
Profesorė Katrina Williams iš Sidnėjaus Vaikų ligoninės (Australija) nustatė, kad 13 procentų Tureto sindromą turinčių australų yra raudonplaukiai, nors tarp žmonių, kuriems šis sindromas nebūdingas, tokią plaukų spalvą turi tik 4 procentai. O tas faktas, kad daugiau nei pusė Tureto sindromu sergančių pacientų turi raudonplaukių giminaičių, perša mintį apie genetinį ryšį.
Kol kas neaišku, ar Tureto sindromo ir Parkinsono ligos rizika didėja ir turint slaptuosius raudonplaukių genus. Netrukus tai turėtų paaiškėti, mat praėjusią savaitę Didžiojoje Britanijoje startavo vyriausybės remiama programa, nustatysianti 100 tūkstančių Anglijos gyventojų genetinius ypatumus.
A. Moffatas tvirtina, kad jo rezultatai labai pasitarnaus sveikatos srities mokslininkams ateityje. O kol kas jis pataria visiems nustoti šaipytis iš raudonplaukių. „Mūsų tyrimai rodo, kad jūs taip pat galite būti slaptasis raudonplaukis“, - įspėja ekspertas.
O jeigu esate blondinas ar brunetas...
Rudaplaukiai: Pensilvanijos valstijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad rudaplaukiams gresia priklausomybė nuo nikotino. Tokiems žmonėms plaukų spalvą suteikiantis melaninas lėtina kepenų gebėjimą metabolizuoti nikotiną, dėl ko jis ilgiau pasilieka organizme. Dėl to didėja priklausomybės nuo cigarečių tikimybė.
Be to, kuo tamsesni plaukai, tuo didesnė tikimybė susirgti Ne Hodžkino limfoma.
Šviesiaplaukiai: Su amžiumi susijusia geltonosios dėmės degeneracija, kuri gali sukelti aklumą, dažniausiai serga būtent šviesiaplaukiai. Profesorius Robertas Scottas iš Birmingamo Midlendo akių centro tvirtina, kad tai gali būti susiję su pigmento trūkumu žydrose akyse. „Pigmento reikia kenksmingai šviesai užblokuoti ar sugerti dar prieš jai pasiekiant geltonąją dėmę“, - komentuoja oftalmologas.
Juodaplaukiai: Harvardo medicinos mokyklos atliktas tyrimas rodo, kad Parkinsono liga rečiausiai suserga būtent juodų plaukų savininkai. Parkinsono ligos specialistas Kieranas Breenas teigia: „Tai gali reikšti, kad plaukų spalvą nulemiantys genų pokyčiai taip pat gali būti susiję su šia liga“.
