Psichologai teigia, kad vairavimas išgėrus tiesiogiai susijęs su aštrų pojūčių siekiu, tiksliau, su žmogaus siekiu pasiekti tokį sužadinimo lygį, kad jis jaustųsi gerai.
Bauda neturi įtakos sprendimui sėsti prie vairo išgėrus
Lietuvos statistikos duomenimis, 2011 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 279 eismo įvykiai. Tai sudaro 8,4 proc. visų 2011 m. užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiuose įvykiuose žuvo 24 žmonės, 398 sužeisti. Visame pasaulyje atliekama daug tyrimų, siekiant išaiškinti, kokie socialiniai, psichologiniai ar teisiniai veiksniai lemia šį neatsakingą elgesį.
Kaip teigia Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedrą atstovaujančios Milda Motiejūnaitė-Timinskienė ir dr. Laima Bulotaitė, savo tyrimą pristačiusios Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“, plačiausiai ištyrinėtos amžiaus ir lyties sąsajos. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad apsvaigę nuo alkoholio vyrai vairuoja dažniau nei moterys. Vyriškos lyties atstovams yra labiau būdingas noras siekti jaudulio bei polinkis rizikuoti, o vairuojant tai pasireiškia priešišku ir rungtyniaujančiu elgesiu, dažnesniu Kelių eismo taisyklių nepaisymu ir apskritai rizikingesniu vairavimu, palyginti su moteriškos lyties atstovėmis.
Daugiausiai eismo įvykių apsvaigus nuo alkoholio sukelia jauni vyrai iki 34 metų, o didžiausias jų skaičius tenka 20–24 metų amžiaus grupei. Tyrimai rodo, kad nuo 45 metų amžiaus rizika vairuoti apsvaigus nuo alkoholio smarkiai mažėja
„Tyrėjai ypač domisi bausmių įtaka vairavimui apsvaigus nuo alkoholio. Užsienio šalių praktika rodo, kad sugriežtinus sankcijas avarijų skaičius sumažėja 35 proc. Tačiau daugelis girtų vairuotojų lieka nepastebėti, nes tik nedidelis procentas tokių pažeidėjų patenka į eismo įvykius arba yra sustabdomi atsitiktinai. Nustatyta, kad bausmės už vairavimą išgėrus, nors ir yra gana skaudžios, negali turėti lemiamos įtakos sprendimui vairuoti išgėrus“, - teigia psichologės.
Anot jų, tiriami ir asmenybiniai veiksniai, kurie turi įtakos vairavimui apsvaigus nuo alkoholio. Vienas jų – aštrių pojūčių siekis. Tai asmenybės savybė, apibūdinama siekimu įvairių, naujų, sudėtingų ir intensyvių pojūčių bei troškimas patirti fizinę, socialinę, teisinę ar finansinę riziką dėl tokios patirties.
Aštrių pojūčių siekimas yra apibūdinamas kaip biologiškai pagrįstas asmenybės matmuo. Tai aiškinama optimalaus sužadinimo lygio teorija, pagal kurią tvirtinama, kad kiekvienas individas turi savo individualaus lygmens sužadinimo poreikį, reikalingą tam, kad palaikytų sau įprastą psichologinę būseną bei kognityvinį ir motorinį funkcionavimą. Individai, siekiantys patirti aštrius pojūčius, turi aukštą optimalaus sužadinimo lygį, todėl siekia kuo intensyvesnių pojūčių formų, kad pasiektų aukštesnį optimalaus sužadinimo lygį, kuriam esant jie jaustųsi gerai.
Ši teorija paaiškina, kodėl įvairios apklausos rodo, kad žmonės gerai žino, jog jie neturėtų vairuoti apsvaigę nuo alkoholio, tačiau dauguma prisipažįsta, kad taip elgiasi. Dauguma aštrių pojūčių ieškotojų nėra patenkinti savo elgesio rezultatais (šiuo atveju – vairavimo išgėrus pasekmėmis), tačiau negatyvių pasekmių nesureikšmina, nes visada siekia vis naujesnių asmeninių jaudinančių patirčių, kurios suteikia naujų, stipresnių teigiamų emocijų nei ankstesnės.
Aštrių pojūčių siekėjai dažnai negali racionaliai suprasti gresiančių neigiamų pasekmių. Jiems būdinga silpnesnė rizikos kontrolė, todėl, kol dar nėra akivaizdžių negatyvių padarinių, jiems sunku nustoti vartoti medžiagas, kurios jiems suteikia norimą sužadinimo lygį. „Be abejo, sunku pakeisti tokias bazines asmenybės savybes, kaip aštrių pojūčių siekimas. Tačiau yra įmanoma pakeisti būdus, kuriais aštrių pojūčių siekimas išreiškiamas“, - svarstė tyrėjos.
Dažniausiai prie vairo išgėrę sėdo dar nepagauti vairuotojai
Lietuvoje vykusio tyrimo metu buvo apklausti 362 asmenys. Iš jų 64,4 proc. vyrų ir 35,6 proc. moterų. Amžiaus vidurkis apie 34 metus. Tiriamąją grupę sudarė 128 asmenys, praradę vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Šie asmenys apklausti po paskaitų apie alkoholio žalą, kurias jie privalo lankyti teismo nutartimi. Kontrolinės grupės tiriamieji (234 asmenys) buvo suskirstyti į dvi grupes. I kontrolinė grupė – asmenys, kurie kada nors yra vairavę išgėrę (118); II kontrolinė grupė – asmenys, kurie niekada nėra vairavę išgėrę (116). II kontrolinėje grupėje, kitaip nei kitose dviejose, didesnę dalį tiriamųjų sudarė moterys. Tai liudija, kad moterys rečiau nei vyrai vairuoja apsvaigusios nuo alkoholio.
Analizuojant skirtumus tarp trijų tiriamųjų grupių alkoholio vartojimo įpročių buvo atliktas jų alkoholio vartojimo (kiekio bei dažnumo), priklausomybės nuo alkoholio, problemų dėl alkoholio vartojimo ir kt. palyginimas. Rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingi skirtumai pastebimi tarp visų trijų tiriamųjų grupių. Daugiausia balų, rodančių alkoholio vartojimo įpročius, surinko asmenys, kurie yra vairavę išgėrę, tačiau nėra dėl šios priežasties praradę vairuotojo pažymėjimo. Mažiausiai – asmenys, kurie niekada nėra vairavę išgėrę. Tiek tiriamoji, tiek II kontrolinė grupė alkoholį vartoja panašiais kiekiais ir dažnumu. Dažniau ir didesniais kiekiais alkoholį geria I kontrolinės grupės tiriamieji, kurie vairuoja išgėrę, bet nebuvo pagauti.
Daugiau priklausomybės nuo alkoholio bruožų turi tiriamoji bei I kontrolinė grupės. Daugiausiai problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, patiria I kontrolinė grupė, t. y. asmenys, kurie yra vairavę išgėrę, bet nėra praradę vairuotojo pažymėjimo. Mažiausiai tokių problemų patiria asmenys, kurie niekada nėra vairavę išgėrę. Tiriamoji grupė užima tarpinę padėtį.
Kuriems vairuotojams gyvenime aštrių pojūčių reikia labiausiai
„Lyginome visų trijų grupių aštrių pojūčių siekimo lygį. Vertinant bendrąjį aštrių pojūčių siekimo įvertį, nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vairuotojų, kurie yra praradę vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo išgėrus, ir vairuotojų, kurie niekada nėra vairavę išgėrę (II kontrolinė grupė). Vairuotojai, kurie yra vairavę išgėrę, bet nėra dėl šios priežasties praradę vairuotojo pažymėjimo, aštrių pojūčių linkę siekti statistiškai reikšmingai labiau nei tiriamoji ir II kontrolinė grupė.
Taip pat pastebima, kad jaudulio ir nuotykių ieškoti labiau linkę I kontrolinės grupės tiriamieji nei tiriamoji ar II kontrolinė grupė. Nuoboduliui mažiau nepakantesni pasirodė vairuotojai, kurie nėra vairavę išgėrę. Nustatyta, kad visose grupėse yra statistiškai reikšminga koreliacija tarp alkoholio vartojimo įpročių bei aštrių pojūčių siekio. Tai reiškia, kad asmenys, kurie labiau linkę siekti aštrių pojūčių, yra linkę dažniau vartoti alkoholį, vartoja jį didesniais kiekiais ir turi daugiau problemų, susijusių su alkoholio vartojimu“, - teigia tyrėjos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad asmenys, kurie yra vairavę apsvaigę nuo alkoholio, alkoholį vartoja dažniau ir didesniais kiekiais nei tie, kurie niekada nėra vairavę apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau atskleistas vienas įdomus faktas – asmenys, kurie yra praradę vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, nėra tie, kurie alkoholį vartoja dažniausiai ir dideliais kiekiais. Daugiausia balų, rodančių alkoholio vartojimo įpročius, surinko asmenys, kurie yra vairavę išgėrę, tačiau nėra dėl šios priežasties praradę vairuotojo pažymėjimo. Ši grupė nurodė ir turinti daugiau problemų dėl alkoholio vartojimo.
Taigi tyrėjos kelia prielaidą, kad atliekant patikrą keliuose sulaikomi ne dažniausiai ir daugiausiai alkoholio vartojantys ir vairuojantys apsvaigę nuo alkoholio asmenys. Šie tyrimo metu atskleisti faktai liudija, kad patikra keliuose dėl vairavimo išgėrus nėra patikimiausia prevencijos priemonė, užtikrinanti saugumą keliuose.
„Tiesa, gautiems rezultatams įtakos galėjo turėti ir kiti veiksniai. Tokiems atsakymams įtakos galėjo turėti tai, kad tiriamosios grupės anketos buvo pildomos po paskaitų apie alkoholio žalą kartu su žinių patikros testu, taigi nurodant savo vardą ir pavardę. Tai galėjo iškraipyti respondentų atsakymus į klausimus apie jų alkoholio vartojimo įpročius, nes jie norėjo pasirodyti „geresni“, mažiau nusikalstantys, nei yra iš tikrųjų. Abiejų kontrolinių grupių tiriamieji anketas pildė anonimiškai, ir tai galėjo lemti didesnį jų atvirumą, atsakant į klausimus tiek apie alkoholio vartojimo įpročius, tiek apie problemas dėl alkoholio vartojimo“, - teigiama tyrimo pristatyme.
