Pirmas mitas: po Cezario pjūvio negalima pastoti ir gimdyti
Iš tikrųjų, po šios operacijos rekomenduojama palaukti maždaug dvejus-trejus metus ir tik tada planuoti kitą vizitą į gimdymo namus. Pastojus anksčiau yra rizika, kad paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais iširs tempimo neišlaikiusi senoji siūlė. Toks nėštumas reikalauja akylesnės medikų priežiūros.
Po trejų metų tokia rizika praktiškai išnyksta ir galima vėl gimdyti. Dažnai tokioms moterims siūloma pakartotinė operacija, tačiau tais atvejais, kai siūlė gerai sugijusi, o mama niekuo nesiskundžia, tikrai galima gimdyti ir natūraliai.
Antras mitas: po operacijos liks didelis randas per visą pilvą
Išskyrus labai retus atvejus, dabar kūdikiai išimami per pjūvį, padarytą pilvo apačioje. Paskui padaroma kosmetinė siūlė, ji po kurio laiko tampa beveik nematoma net ir esant nuogai, jau nekalbant apie tai, kad šią vietą paprastai visiškai uždengia kelnaitės. Be to, toks pjūvis nepažeidžia pilvo preso raumenų ir netrukdo po gimdymo susigrąžinti tobulos figūros.
Trečias mitas: dėl nenatūralaus gimdymo tarp motinos ir vaiko nėra psichologinio ir emocinio ryšio
Tai labai paplitusi klaidinga nuomonė, verčianti būsimas mamas bijoti Cezario operacijos. Vienintelė tokiu atveju iškylanti problema – psichologinė. Motinos meilė visiškai nepriklauso nuo to, kokiu būdu vaikas išvydo šį pasaulį, todėl neverta nervintis ir jaustis bloga ar „netikra“ mama vien dėl to, kad jūsų mažyliui gimti padėjo ne jūsų stangos, o medikų profesionalumas. Niekur nedingsta ir nei kiek nenuvertėja tas ryšys, kuris formavosi devynis mėnesius, kai buvote faktiškai vienu kūnu, kaip ir tas dėmesys, kuriuo apgaubėte savo būsimą kūdikį iki jo gimimo.
Ketvirtas mitas: po Cezario pjūvio kūdikis turi neurologinių problemų, atsilieka jo vystymasis, jis nuolat serga
Statistika rodo, kad po Cezario pjūvio gimę vaikai su tokiomis problemomis susiduria nei kiek ne dažniau nei natūraliai gimę mažyliai. Jų sveikatos būklė priklauso nuo nėštumo eigos, motinos susirgimų, priežiūros po gimdymo ir panašiai. Įspūdį, kad „cezarinukai“ ateina į šį pasaulį silpnesni, stiprina dažniausiai tas faktas, kad jis ir jo mama problemų su sveikata turėjo dar iki gimdymo, dėl ko ir buvo nuspręsta atlikti operaciją. O štai visuomenės sąmonėje priežastis ir pasekmė apsikeitė vietomis.
Penktas mitas: po Cezario pjūvio neatsiranda pienas ir neįmanoma maitinti krūtine
Vienintelis dalykas, kurio netenka po Cezario pjūvio gimęs mažylis – prigludimo prie mamos krūtinės iškart po gimimo. Tokiu atveju krūtine maitinti galima tik nuo antros paros, nes pirmąją gimdyvė praleidžia intensyvios terapijos palatoje, kur nuolat stebima jos sveikatos būklė. Kai tik ji pajėgia atsistoti ant kojų (praėjus 12-24 valandoms nuo operacijos), ji perkeliama į pogimdyminę palatą. Čia jai bus atneštas ir naujagimis. Per tą laiką iš kraujo pasišalina operacijos metu suleisti preparatai. Pienas po Cezario operacijos atsiranda antrą-ketvirtą parą kaip ir po natūralaus gimdymo. Vos tik vaikas palieka gimdą, organizme paleidžiamas pieno gamybos procesas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu mažylis išvydo pasaulį.
Nors visi aukščiau išvardyti mitai ir paneigti, vis dėlto Cezario pjūvis nėra toks lengvas ir negrėsmingas dalykas, kaip galėtų pasirodyti. Žinoma, chirurgai išmoko atlikti jį greitai ir tiksliai, o šiuolaikiniai antiseptikai ir narkozei naudojamos priemonės praktiškai atmeta užsikrėtimo ar skausmo operacijos metu riziką. Vis dėlto, neverta užmiršti, kad niekas nėra apdraustas nuo komplikacijų, netikėtų alerginių reakcijų ir panašiai.
Jau nekalbant apie pilve likusią žaizdą, kuri sukels nepatogumų ir reikalaus dėmesio mažiausiai dar kelias savaites. Būtent todėl daugelyje šalių Cezario pjūvis nėra vertinamas palankiai – šiai operacijai būtinos indikacijos, dėl kurių natūralus gimdymas būtų pavojingesnis nei chirurginio įsikišimo pasekmės. Cezario operacijos nereikia bijoti, jeigu ji leis jūsų mažyliui saugiau išvysti pasaulį, tačiau nereikia jos ir siekti kaip panacėjos nuo skausmo.
