Sildenafilis būtų priėjęs liepto galą, bet šis vaistas turėjo įdomų šalutinį poveikį: savanoriams vyrams, išgėrusiems šio vaisto, po trijų dienų pasireikšdavo ilgesnė erekcija.
Mokslininkai pakeitė savo tyrimų kryptį. Nuo to karto sildenafilis gavo „Viagros“ pavadinimą ir tapo nepamainomas, gydant erekcijos sutrikimus.
Šiems tyrimams vadovavęs Ianas Osterlohas prisimena: „Tuo metu niekas iš „Phizer“ nekreipdavo didelio dėmesio į šalutinį poveikį. Prisimenu, kaip tuomet mąsčiau, jog net tuo atveju, jei jis veikia, kas norės išgerti vaistų trečiadienį, kad šeštadienį turėtų erekciją?“.
Tačiau šiandien maža mėlynoji piliulė išrašoma milijonams vyrų visame pasaulyje ir pernai „Pfizer“atnešė beveik 2 mlrd. dolerių pajamų.
Tačiau tai nėra vienintelis vaistas, kuris iš pradžių buvo kuriamas ir bandomas visai dėl kitų ligų. „Rogaine“, taip pat iš „Phizer“, iš pradžių buvo kuriamas aukštam kraujospūdžiui mažinti, bet dabar sėkmingai gydo nuo plaukų slinkimo.
Vaistai, kurie buvo pritaikyti naujoms reikmėms:
„Viagra“ – „Pfizer“ kūrė kaip vaistą nuo širdies ligų, bet tapo populiariu vaistu nuo erekcijos sutrikimų.
Aspirinas – 1897 metais „Bayer“ išrastas vaistas, kuris iš pradžių buvo naudojamas uždegimams gydyti ir skausmui mažinti. Dabar jis naudojamas kraujui skystinti kaip profilaktinė širdies infarkto ir insulto priemonė. Vienas plačiausiai vartojamų vaistų pasaulyje.
Ibuprofenas – priešuždegiminis vaistas, kurį praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje išrado farmacijos įmonė „Boots“ kaip priemonę nuo pagirių ir reumatoidinio artrito. Neseniai tyrimai parodė, kad ibuprofenas gali apsaugoti nuo Parkinsono ligos.
„Rogaine“ – dar vienas „Pfizer“ atradimas, kuris iš pradžių buvo skirtas aukštam kraujospūdžiui mažinti, bet vėliau buvo panaudotas plaukų slinkimui gydyti.
„Cymbalta“ – „Eli Lilly“ kūrė kaip antidepresantą, bet vėliau buvo pritaikytas fibromialgijai – ilgalaikei ligai, sukeliančiai skausmus visame kūne.
„Gemzar“ – „Eli Lilly“ antivirusinis medikamentas, tapęs vaistu nuo vėžio.
„Evista“ – „Eli Lilly“ kontraceptikas, vėliau pritaikytas osteoporozės gydymui ir galintis padėti išvengti krūties vėžio.
Augantis verslas
Tuo metu, kai didžiosios farmacijos įmonės siekia sukurti naujus populiarius vaistus, senų medikamentų pritaikymas naujiems tikslams tapo augančiu verslu. Tradiciškai farmacijos įmonės, kurdamos naujus vaistus, išbando šimtus tūkstančių medžiagų. Norint sukurti vaistą, kuris būtų efektyvus ir saugus, prireikia nuo 10 iki 15 metų. Vidutiniškai tai atsieina 1,3 mlrd. dolerių.
Pakartotinai panaudoti senus vaistus naujoms reikmėms yra kur kas pigiau ir greičiau. Ši idėja pirmą kartą kilo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, bet impulsą įgavo tik tuomet, kai išseko potencialiai populiarių vaistų šaltiniai.
Kitą savaitę mokslininkai ir farmacininkai rinksis į Vašingtone vyksiantį Pasaulinį naujo vaistų pritaikymo suvažiavimą. Nemažai universitetuose įsikūrusių centrų ir nedidelių biotechnologijų įmonių yra pasiryžusios atrasti, kaip pritaikyti senus vaistus, kurie buvo atidėti šonan, nes buvo neveiksmingi. Jas vilioja mažesnė atrankos kaina, nors kai kuriose saugyklose, pavyzdžiui, Johnso Hopkinso saugykloje, turinčioje 3 500 medikamentų, vaistus galima atsirinkti už nedidelį mokestį.
„Sensacingų vaistų daugiau nebus ir tai farmacijos pramonei kelia didelį rūpestį“, - sakė mokslų daktaras Faridas Khanas, anksčiau dirbęs „GlaxoSmithKline“ ir šiuo metu ketinantis įkurti savo įmonę „PharmaKure“.
„Jau egzistuojančių vaistų saugumas pacientams yra patvirtintas, taigi jei pavyktų aptikti, kad jie gydo ir kitas ligas, tuomet tai drastiškai sumažintų vaisto plėtojimo išlaidas ir riziką. Iš 30 tūkst. vaistinių medžiagų, esančių visame pasaulyje, 25 tūkst. yra nepatentuotos – jos prieinamos visiems“ – sakė jis.
