Tyrimui vadovavo Michaelas Wassermanas iš Kalifornijos universiteto. Jis kartu su kolegomis vienuolika mėnesių stebėjo beždžionių grupę. Gyvūnų hormonų fono pakitimai buvo stebimi atliekant išmatų tyrimus.
Paaiškėjo, kad kuo dažniau beždžionės maitinosi tropikų medžio Millettia dura lapais, kuriuose esantys junginiai primena estrogeną, tuo didesnė buvo estradiolo (lytinio hormono) ir kortizolio (streso hormono) koncentracija jų organizmuose. Dėl šių hormoninių pokyčių tokie gyvūnai buvo linkę dažniau poruotis ir rečiau laižydamiesi švarintis.
Taip pat yra žinoma, kad daug mėsos, kiaušinių ir pieno produktų valgančių žmonių organizmuose didėja cholesterino kiekis. Dėl to ima kimštis kraujagyslės ir lėtėja kraujotaka lyties organuose – tai gali tapti problemų intymiame gyvenime priežastimi. Be to, vegetarai paprastai neturi antsvorio ir rečiau priklauso širdies ligų, insultų, diabeto ir vėžio rizikos grupei.
