Kam sveikai maitintis, sportuoti ir gerti daugiau skysčių, kai tinkamai virškinimo sistemos veiklai palaikyti užtenka maisto papildų? Kam daugiau judėti ir valgyti mažiau riebaus maisto, kai širdies veiklą galima pagerinti keliais gydomojo preparato lašais? Kam tausoti sąnarius, kai užtenka kelių kremo potėpių, kad žmogus ir vėl judėtų kaip jaunystėje?
Kam stiprinti imuninę sistemą per sveiką gyvenseną, kai galima tiesiog išgerti vitaminų, arba, jei imuninė sistema visgi buvo silpna ir buvo užsikrėsta kuriuo nors peršalimo ligų virusu, kam eiti pas gydytoją ir aiškintis, kas nutiko, kai galima tiesiog išgerti sirupo nuo kosulio, įsilašinti lašų nuo slogos ar išgerti „stebuklingų“ miltelių bei arbatos, po kurių peršalimas išnyks savaime kaip nebuvęs?
Tokį įspūdį galima susidaryti pasižiūrėjus viešąją erdvę pamažu užtvindančias vaistų reklamas. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) skėsčioja rankomis teigdama, kad vaistų reklama Lietuvoje nėra draudžiama, išskyrus receptinius vaistus, o gydytojai ramina, kad pagausėjęs nereceptinių vaistų ar vaistinių preparatų vartojimas nekelia grėsmės žmonių sveikatai, tačiau pripažįsta, kad sveikos gyvensenos propagavimas yra daug svarbesnis ir efektyvesnis būdas sveikatai užtikrinti nei piliulės, kremai, lašai bei milteliai.
Vartotina, bet nerekomenduotina
Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ir dirbantis kardiologas-konsultantas Audrius Šimaitis pastebi, kad pagal vaistų reklamos apimtis Lietuva neabejotinai lenkia kai kurias ES šalis, tačiau pasauliniu mastu ji tėra vidutiniokė.
„Vaistų reklamos ir maistų papildų reklamos Jungtinėje Karalystėje yra mažiau nei Lietuvoje. Kita vertus, lyginant Lietuvą su JAV, Lietuvoje reklamos yra mažiau. Amerikoje leidžiama net ir receptinių vaistų reklama“, – paaiškino pašnekovas.
A.Šimatis prisipažino nesąs vaistinių preparatų reklamos šalininkas, bet patikino, kad dėl reklamuojamų vaistinių preparatų nėra pagrindo nerimauti.
„Esu klasikinės medicinos atstovas, o klasikinė šiuolaikinė medicina remiasi taip vadinama įrodymais pagrįsta medicina: kiekvienam vaistui ar preparatui turi būti įrodymas, pagrįstas tyrimais, stebėjimais, ir kiekvienas vaistas/preparatas turi atitikti aukštus saugumo reikalavimus.
Didžioji dauguma maisto papildų tokių įrodymų neturi, todėl kaip gydytojas rekomenduoti savo pacientams jų negaliu. Iš kitos pusės, maisto papildai – tai dažniausiai jau anksčiau išbandytos ar žinomos medžiagos ir sudėtinės dalys, todėl tikimybė, kad jie gali pakenkti, yra labai maža. Jei jie pagaminti gamyklose, kurios atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus, baimintis dėl jų vartojimo turbūt nėra pagrindo. Tuomet savo pacientams sakau taip: „Jei jūs tikite, kad jie padeda ir jei jums atrodo, kad padeda, tuomet aš – nieko prieš, kad jūs vartotumėte maisto priedus, bet kaip gydytojas rekomenduoti jų negaliu.“
Sveikatingumas svarbiau už vaistus
Jis teigė nepritariąs vertinimams, esą gydytojai patys reklamuoja ar prisideda prie nereceptinių vaistų reklamos, o tai, kad nereceptiniai vaistai yra reklamuojami, nėra gydytojų kaltė. Pasak jo, didžioji dalis nereceptinių vaistų yra saugūs, todėl jų reklama yra teisėta, tačiau pačios reklamos poreikis yra ginčytinas. „Aš asmeniškai tikiu, kad vaistas nėra eilinė prekė, kurią reikia aktyviai reklamuoti. Vaistas turi būti skiriamas gydytojo ir tik po gydytojo-paciento pokalbio, ypač turint omenyje, kad nėra nė vieno universalaus vaisto net ir esant tai pačiai ligai“, – pridūrė A.Šimaitis.
Kita vertus, pašnekovas nebuvo linkęs peikti ir farmacininkų už nereceptinių vaistų reklamą – tai esą normalus reiškinys. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad farmacininkai kartu su gydytojais galėtų labiau prisidėti prie visuomenės sveikos gyvensenos ugdymo ir skatinimo. „Turbūt būtų tinkamiau, jei gydytojai dažniau reklamuotų sveikos mitybos/gyvenimo būdo principus – tai, kad visi turi žinoti savo cholesterolio, gliukozės kraujyje koncentraciją, kad pacientai dalyvautų įvairiose profilaktikos programose“, – teigė A.Šimaitis. Anot jo, visuomenės sveikatingumo skatinimas būtų naudingas tiek patiems žmonėms, tiek gydytojams, tiek ir farmacininkams, žinoma, jei pagrindinis jų siekis yra visuomenės sveikata, o ne pelnas.
Be pažeidimų neapsieinama
Tiesa, nors nereceptinių vaistų ar vaistinių preparatų reklama nėra žalinga, pasitaiko atvejų, kai ji pateikiama nesilaikant vaistų reklamai taikomų reikalavimų. Pasak VVKT, 2011 m. buvo įvertinta 530 vaistinių preparatų reklamų, iš jų leidiniuose – 390, televizijoje – 105, radijuje – 20, internete – 15, ir įvertintos maisto papildų bei kitų vaistinių produktų reklamos. Dėl galimų pažeidimų kitoms institucijoms buvo persiųsta 11 raštų kartu su Tarnybos argumentais. „Sutramdyti vaistų reklamą žiniasklaidoje VVKT galių pakanka. VVKT specialistai parašo administracinės teisės pažeidimo protokolus ir siunčia jas Apylinkės teismui (pagal pažeidimo padarymo vietą).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 444 straipsnis (Vaistų (vaistinių preparatų) reklamos ir informacijos apie juos pažeidimai) pagal pažeidimo pobūdį numato baudas nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. Lt. Kokią baudą skirti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Beje, teismui medžiaga perduodama tik tada, kai pažeidėjas nekreipia dėmesio į įspėjimus, elgiasi piktybiškai“, – „Atgimimą“ informavo VVKT atstovė spaudai Ramunė Visockytė.
Visi pažeidėjai bei teismo sprendimu gavusieji baudą vaistų reklamos subjektai metus laiko skelbiami VVKT puslapyje internete. Pagal dabartinį įrašą VVKT svetainėje, teismo paskirta bauda yra nubaustas tik vienas subjektas už receptinių vaistų reklamą leidinyje, kuris nebuvo įtrauktas į leidinių, skirtų specialistams, kuriuose leidžiama receptinių vaistų reklama, sąrašą, tvirtinamą sveikatos apsaugos ministro. Dar 29 subjektai yra įvardyti kaip padarę smulkesnius pažeidimus. Pasak R.Visockytės, daugiausiai vaistų reklamos pažeidimų nustatoma tiek gyventojams, tiek sveikatos priežiūros specialistams skirtoje spaudoje. Kita vertus, pasak jos, vaistų rinkodaros teisės turėtojai gali užsakyti VVKT atlikti reklamos ekspertizę, kad vėliau, reklamuojant vaistus, nekiltų jokių nesusipratimų.
„Šios paslaugos poreikis auga“, – pridūrė pašnekovė.
