Šoko terapija: kiek druskos yra įprastuose maisto produktuose

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI)ištyrė, kiek druskos yra dažniausiai mūsų vartojamuose maisto produktuose. Pasirodo, dviejose dešrelėse yra beveik pusė rekomenduojamo paros druskos kiekio. Tiek pat druskos – vidutinio dydžio raugintame agurke, ne daug mažiau – rūkytuose mėsos gaminiuose ir fermentiniuose sūriuose.

Per dieną – ne daugiau kaip 5 g druskos

Anot NMVRVI, vykdančio druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą, Mitybos skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės, lietuviai, kaip ir dauguma europiečių, per daug suvartoja druskos. Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos suaugusių gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, 2007 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartojo 8,75 g druskos (vyrai – 10,75 g, moterys – 7 g).

Druska laikoma vienu iš veiksnių, turinčių įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vystymuisi, todėl jau ir tarptautiniuose strateginiuose visuomenės sveikatos dokumentuose nurodyta, kad gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą.

Pagrindinės druskos sudedamosios dalys yra natris ir chloridas. Tam tikras kiekis šių medžiagų yra būtinas žmogaus organizmo skysčių ir rūgščių-šarmų balansui palaikyti. Natris kartu su kaliu turi labai didelės reikšmės medžiagų pernešimui į ląstelę ir iš jos. Tačiau per didelis natrio kiekis sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, padidėja kraujo plazmos tūris, o tai sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Žinoma, druska nėra vienintelis pirminę arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys, tačiau tai veiksnys, kurį kiekvienas galime nesunkiai kontroliuoti. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną.

Dviejose „nesūriose“ dešrelėse – pusė dienos druskos kiekio

Kiek druskos suvartoja Lietuvos gyventojai? NMVRVI išanalizavo per 800 pastaraisiais metais instituto laboratorijose atliktų druskos kiekio nustatymo maisto produktuose tyrimų rezultatų ir atskleidė, kad dažnai mes nė neįsivaizduojame, kad su tarsi „nesūriais“ produktais gauname didžiulius druskos kiekius.

Pavyzdžiui, porcijoje fermentinio sūrio (40 g – maždaug tiek sūrio dedame ant sumuštinio) yra apie 0,6 g druskos. Daugiausiai druskos yra kietuose sūriuose, mažiau – mozzarelloje. Viename šaukšte majonezo yra apie 0,3 g druskos, pomidorų padažo – 0,4 g.

Bulvių traškučiai yra ne tik riebalų (kurių čia per 30 proc.), bet ir reikšmingas druskos šaltinis. 25 g bulvių traškučių vidutiniškai yra 0,36 g druskos. Suvalgę vidutinio dydžio bulvių traškučių pakelį (150 g) gauname beveik pusę paros druskos kiekio – apie 2,2 g.

Riekėje juodos duonos yra apie 0,6 g druskos. Kiek mažiau – vidutinio dydžio baltos duonos ir batono riekėje: atitinkamai 0,5 ir 0,2 g druskos. Dviejuose vidutinio storio šaltai rūkytos dešros griežinėliuose (tiek uždedame ant vieno sumuštinio) yra apie 1,3 g druskos, karštai rūkytos dešros – apie 1,1 g. Didelis druskos kiekis yra ir virtose dešrelėse, kurių sūriomis tikrai niekas nepavadintų: dviejose didesnėse dešrelėse yra beveik pusė rekomenduojamo neviršyti paros druskos kiekio. Daug, net per 4 g druskos, yra 100 g sūdytos bei šaltai rūkytos žuvies.

„Ant sumuštinio galbūt ir neužsidėsime daug mėsos, tačiau kai susirenka žmonės, papjaustyta dešrytė ar kumpelis – labai įprasta patiekalas. Vyrai prie alaus tokio užkandžio tikrai suvalgo daug. Labai sūrūs ir rauginti agurkai (suvalgę vieną vidutinio dydžio raugintą agurką, gausite pusę dienos druskos normos), ir, be abejo – silkė, kurios 100 g yra apie 3,6 g druskos“, - teigė I. Drulytė.

Kiek druskos įvairiuose patiekaluose?

Pasak I. Drulytės, pusryčiai – labai svarbus dienos valgis, todėl svarbu pasirinkti kuo sveikesnius patiekalus. Tuo tarpu vidutinio dydžio sumuštinis iš juodos duonos, sviesto ir karštai rūkytos dešros turi apie 1,7 g druskos, o tai yra beveik trečdalis rekomenduojamo neviršyti per parą druskos kiekio. Panašų druskos kiekį pusryčiaudami gauna ir tie, kurie renkasi vidutinio dydžio sumuštinį iš baltos duonos, sviesto ir šaltai rūkytos dešros – apie 1,8 g druskos. Pasirinkdami sumuštinį iš batono, sviesto ir virtos dešros gausite tik penktadalį druskos kiekio (0,8 g).

Kadangi didžiausią maisto kiekį suvalgome per pietus, su šiuo valgymu gauname daugiausiai druskos. Dvi virtos dešrelės su valgomuoju šaukštu pomidorų padažo, bulvių koše ir raugintais agurkais turi net apie 4,84 g druskos. Apie pusę paros druskos kiekio yra, pavyzdžiui, vidutinio dydžio kotlete su grikių koše ir šviežių kopūstų salotomis; keptoje menkėje su ryžiais ir marinuotais burokėliais; keturiuose žuvies piršteliuose su pomidorų padažu ir bulvių koše.

„Šiuo metu nėra privaloma įprastų maisto produktų etiketėse nurodyti jų maistingumo, išskyrus tuos atvejus, kai pateikiamas teiginys apie maisto produkto maistingumą. Vienas iš maistingumo ženklinimo rekvizitų – druskos arba natrio kiekis. Jei etiketėje paženklintas natrio kiekis, norėdami apsiskaičiuoti kiek maisto produkte yra druskos, turite natrio kiekį padauginti iš 2,5. Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą ženklinant maisto produktus bus privaloma nurodyti druskos kiekį 100 g produkto. Žinodamas, kiek druskos yra konkrečiuose maisto produktuose, vartotojas galės sąmoningiau juos pasirinkti“, - teigė specialistė.

Kaip save apgauti

Norintiems sumažinti druskos kiekį maiste I. Drulytė pataria nesūdyti jau pagamintų maisto produktų, palaipsniui pratintis prie mažiau sūrių maisto produktų (skonis greitai keičiasi ir netrukus jau neatrodys, kad trūksta druskos), skoniui pagerinti vietoj druskos vartoti kitus prieskonius. Beje, vertėtų nepamiršti, kad daugelio prieskonių mišiniuose dažnai jau būna daug druskos (populiarių prieskonių mišiniuose druskos kiekis siekia 40-50 proc.).

Ruošiant makaronus ar greito paruošimo košes, papildomai nereikėtų naudoti druskos, nes šiuose gaminiuose paprastai jos jau būna įdėta. Marinuojant mėsą, druską puikiai galima pakeisti apelsinų, citrinų sultimis ar šlakeliu acto.

Druskos geriau dėti ne gaminant, o jau į pagamintą patiekalą ar bent jau maisto gamybos pabaigoje: verdant ar kepant dalis maiste esančio vandens išgaruoja, todėl gamybos pabaigoje druskos koncentracija maiste būna šiek tiek didesnė ir geriau jaučiamas sūrumas, todėl druskos įdėsite mažiau.

Beje, pastaruoju metu galima įsigyti įvairiausių druskos rūšių – Himalajų, prancūziškos, juodosios, pilkosios ir pan. Jų tiekėjai teigia, kad jos papildomai neapdorotos, sveikesnės, turi išsaugojusios naudingus mikroelementus, todėl ne tik nekenkia mūsų organizmui, bet ir veikia jį teigiamai. I. Drulytė pataria neapsigauti. Iš tiesų, kai kurias druskas galima laikyti natūralesnėmis, dalis jų turi mažesnį natrio chlorido kiekį, visgi druska yra druska.

„Vienas druskas nugriebia nuo jūros paviršiaus mediniais samčiais, kitas kasa iš buvusių senovinių jūrų rezervuarų, tačiau esmės tai nekeičia, vis tiek pagrindinė jų sudedamoji medžiaga – natrio chloridas. Kai kalbame apie druską, turime prisiminti, kad jos galima suvalgyti tik 5 g per parą. Taigi nei Himalajų druska, nei jokia kita mūsų neišgelbės, jei jos valgysime per daug, juolab kad labai daug druskos mes gauname jau su gatavais produktais“, - įspėjo specialistė.

Holistinės medicinos šalininkai druską naudoja gydymui

Tuo tarpu holistinės medicinos šalininkai linkę laikytis nuostatos, kad druska – ne tik ne nuodas, bet yra puikus vaistas nuo kai kurių ligų. Tiesa, jie kalba ne apie druska pagardintą maistą, bet apie natūralią druską bei druska praturtintą vandenį.

Anot mokslų daktaro Vytauto Stonkaus, joks chirurgas nepradeda rimtesnės operacijos, nesulašinęs bent 1-1,5 litro natrio chlorido tirpalo. Taip pat šis tirpalas lašinamas ilgos operacijos metu bei po jos. „Paūmėjus astmai, per parą žmogui taip pat sulašinama apie 4-6 litrus tokio skysčio ir žmogus išvedamas iš krizės. Bet kad jam skirtų gydymą druska, kol jis dar visai neblogai jaučiasi, apie tai niekas nekalba. Dabar Europoje druska lygi arterinei hipertenzijai. Tačiau niekas nėra matęs, kad sulašinus su skysčiu 20 ar 30 g druskos, kam nors pakiltų kraujospūdis“, - teigė gydytojas, plačiau druskos poveikį organizmui išanalizavęs savo knygoje „Bronchinė astma“.

Jo teigimu, normaliai žmogui druskos pakanka. Visos bėdos esą prasideda, kai žmogus dėl kokio susirgimo papuola pas gydytoją. Vos tik žmogui truputį pakilo kraujospūdis, jam iš karto draudžiama vartoti druską. Taip pat yra daug vaistų, kurie šalina druską iš organizmo – pavyzdžiui, plečiantys bronchus, varantys šlapimą, antidepresantai ir kiti. O kai organizme sumažėja druskos, modifikuojasi vienas inkstų išskiriamas fermentas. Dėl to ir kyla kraujospūdis.

„Žinoma, vien druskos trūkumu kraujospūdžio sutrikimų aiškinti negalima. Tai sudėtinga problema, susijusi su paveldėjimu ir kitais dalykais. Bet tai nereiškia, kad druskos vartojimą, esant šiai ligai, reikia mažinti. Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad druska neturi jokios lemiamos įtakos kraujospūdžio padidėjimui. Taip pat tyrimai parodė, kad žmonės, kurie atsisako druskos, keturis kartus labiau rizikuoja patirti infarktą, jei serga išemine širdies liga“, - tikino pašnekovas.

Kiek per parą organizmui reikia druskos, anot V. Stonkaus, labai individualus dalykas. Japonai, kurių gyvenimo trukmė ilgiausia pasaulyje, suvartoja iki 30 g druskos.

„Prieš pusryčius reikėtų neskubant išgerti pusę litro vandens, įpylus du trečdalius arbatinio šaukštelio druskos. Jeigu jums druskos trūksta, organizmas ją pasisavins, o jei per daug – ją išvarys, - aiškino pašnekovas ir prisipažino taip rytą pradedantis daug metų. - Tiesa, kalbame apie sveiką žmogų arba tą, kurio lėtinė liga tik pradinėje stadijoje. Jeigu jau yra širdies ar inkstų nepakankamumas, kiti pavojingi sveikatos sutrikimai, būtina tartis su gydytoju“.

Medikas pataria vartoti ne rafinuotą druską, o paieškoti neišvaizdžios pilkosios, kurioje yra organizmui reikalingų mineralų. Jūros druską taip pat galima naudoti, tačiau pastaroji turi daugiau rūšių mikroelementų nei yra žmogaus organizme, todėl dalis jų gali sukelti alergiją.

Anot jo, karštą dieną apie 0,9 proc. druskos tirpalo galima išgerti ir 2-3 litrus, taip pat daugiau tokio vandens reikia gerti susirgus, karščiuojant. Druska labai gerai naikina virusus ir bakterijas. Tuo tarpu sutrikus virškinimui nuo pykinimo padeda duona su druska.