Specialistai: dėl atsparumo antibiotikams po kelerių metų gali būti nepagydoma net gonorėja

Specialistai kalba be užuolankų – pasiekėme tašką, kai dėl nesaikingo antibiotikų vartojimo ar neteisingo jų skyrimo pažanga medicinos srityje ėmė ristis atgal. Daugėja paprastų, anksčiau sėkmingai antibiotikais gydytų ligų, kurių šiandien vaistai nebeįveikia. Jei situacija nesikeis, specialistai prognozuoja, kad po 6-7 metų sunkiai pagydoma liga gali tapti net gonorėja, o ką jau kalbėti apie tuberkuliozę, kurios atsparumas antibiotikams auga kaip ant mielių.

50 proc. antibiotikų vartojami netinkamai

„Žinia, mikropasaulis yra daug senesnis už mus, homo sapiens. Jau aišku, kad mikrobai sugeba prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, taip pat ir prie to, kad tiek aplinkoje, tiek maiste, tiek mūsų organizmuose yra antimikrobinių medžiagų likučių. Tai lemia atsparumo antibiotikams vystymąsi, apie kurį dar prieš 70 metų perspėjo penicilino atradėjas. Jis sakė, kad jeigu ir toliau antibiotikai bus vartojami neteisingai ar mažomis dozėmis, gali išsivystyti mikroorganizmų atsparumas jiems, todėl tos ligos, kurios, atrodė, jau nugalėtos, gali tapti sunkiai pagydomos“, - teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas Europos konferencijoje „Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijų profilaktika“.

Šiandien mes tai jau matome. Kuo toliau, tuo didesnį susirūpinimą tai kelia įvairių sričių specialistams, juolab kad antibiotikai vartojami ne tik žmonių gydymui. Pasaulio mastu 50 proc. pagamintų antibiotikų suvartojama veterinarijoje. Kalbant apie sveikatos priežiūros sistemą, 50 proc. šioje srityje naudojamų antibiotikų, deja, vartojami neteisingai. Tai tarptautiniai duomenys, vienos šalys nuo kitų skiriasi tik vartojamų antibiotikų mada, bet ne kiekiais“, - tęsė S. Čaplinskas.

Anot jo, viena vertus, šiandien mes turime puikias diagnostikos galimybes nustatyti patogenams, bet per mažai investuojame į tai, kad skirtume konkretų gydymą konkrečiam organizmui, todėl skiriame vadinamąjį empirinį gydymą, spėdami, kad gal vaistai padės. Jei pavyksta iš karto pataikyti – gerai, bet būna visko.

„Jei nebandysime suvaldyti šio reiškinio, Europos užkrečiamų ligų kontrolės centras įspėja, kad po šešerių metų net gonorėja gali būti sunkiai pagydoma liga“, - teigė S. Čaplinkas.

Lietuvoje viešintis Pasaulio sveikatos organizacijos vyresnysis patarėjas atsparumo vaistams klausimais Danilo Lo Fo Wong pabrėžė, kad ši problema nėra vienos šalies reikalas. Mes gyvename vieningame pasaulyje, todėl šalims labai svarbu dalintis informacija bei situacijos sprendimo būdais.

S. Čaplinskas paantrino, kad valstybių sienos nuo ligų mūsų nesaugo, juolab kad visi daug keliaujame. Migruojant žmonėms migruoja ir ligos. Taigi jei, pavyzdžiui, Indijoje atsiras kažkokie antibiotikams atsparūs mikroorganizmai, keliaujantys žmonės juos sėkmingai gali atvežti ir į Lietuvą.

Pašnekovo teigimu, antibiotikams atsparūs mikroorganizmai sukelia kvėpavimo takų infekcijas, lytiškai plintančias ligas, meningitą, viduriavimo ligas. Taigi antibiotikai praranda savo veiksmingumą. Ilgus metu nuolat atrandami naujų rūšių antibiotikai iš dalies dangstė didėjančio atsparumo antibiotikams problemą, bet šiuo metu padėtis pakito, nes naujų antibiotikų versmė beveik išdžiuvo. Praėjus vos 84 metams nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos.

„Tai problema, kuri brendo ištisus dešimtmečius, ir šiandien įprastas, anksčiau lengvai įveikiamas infekcijas išgydyti sunku. Mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Vienas šios problemos sprendimo būdų – medikų ir visuomenės švietimas apie racionalų ir atsakingą antibiotikų vartojimą“, – sakė S. Čaplinskas.

25 tūkst. ES gyventojų miršta nuo antibiotikams atsparių infekcijų

ULAC vadovo teigimu, pagrindinės medikų klaidos, kad antibiotikai dažnai skiriami empiriškai, nenustačius konkretaus ligos sukėlėjo. Dėl tos pačios priežasties dažniausiai skiriami bendro, o ne siauro spektro antibiotikai, nes bijoma, kad siaurais antibiotikais nepavyks išgydyti ligos.

„Antra su antibiotikų vartojimu susijusių problemų dalis ta, kad mes nepaskaičiuojame, kiek be reikalo išleidžiame pinigų gydymui, užuot investavę į tikslesnę sukėlėjo diagnostiką. Net kai laukti tyrimo negalima, vis tiek pirmiausiai reikėtų paimti pasėlį, kad gavus rezultatus galima būtų paskirtus antibiotikus koreguoti. Pavyzdžiui, nors sergamumas tuberkulioze Lietuvoje mažėja, bet vis dar yra aukščiausias ES, taip pat pirmaujame pagal mirtingumą nuo šios ligos, lenkiame net Rumuniją. Taip yra todėl, kad pas mus daug vaistams atsparios tuberkuliozės, kadangi ji buvo gydyta netinkamai. Tuberkuliozės gydymui dabar išleidžiame 50 mln. litų per metus, nors neatsparią vaistams tuberkuliozę galima išgydyti per pusmetį su vienais antibiotikais. Taip pat nereikia pamiršti, kad 80 proc. ligų plinta per rankas. Tai prisiminus galima būtų gerokai sumažinti antibiotikų vartojimą, nes mes tiesiog neapsikrėstume. Deja, rankų higienos įpročių trūksta ir gydymo įstaigose, ir buityje. Dar viena grupė problemų – nuotekos. Juk į jas patenka ir antibiotikai, ir įvairiausios cheminės valymo medžiagos. Visa tai veikia mikroorganizmus ir formuoja jų atsparumą įvairiems poveikiams. Nuotekose plačiai aptinkama atsparių antibiotikams bakterijų ir atsparumą jiems koduojančių genų“, - teigė S. Čaplinskas.

Kasmet vien ES daugiau nei 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, sukeliamų antibiotikams atsparių bakterijų, plintančių daugiausiai gydymo įstaigose. Kasmet pasaulyje registruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. Didėja gonorėjos ir šigeliozės sukėlėjų atsparumas.

2011 m. „Baltijos tyrimų“ Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai, dažniausia nepasitarę su gydytoju, vartoja antibiotikus susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys. ES atlikti tyrimai rodo, kad 53 proc. europiečių tiki, kad antibiotikai naikina virusus, 47 proc. - kad jie padeda peršalus ar sergant gripu, nors pastarieji prieš virusus yra visiškai neveiksmingi. Jie padeda tik nuo ligų, kurias sukelia bakterijos.

Antibiotikų likučių randama ir mėsoje

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius pripažino, kad antibiotikai labai plačiai vartojami gyvūnų gydymui. Jo teigimu, kalbos, kad ir į pašarus gali būti dedami antibiotikai (ne tik gydymo tikslais, bet siekiant didesnio prieaugio), yra šiek tiek pagrįstos, bet tai daryti kategoriškai draudžiama.

„Mes vykdome stebėseną, kaip antibiotikai vartojami paukščių ar galvijų fermose, yra griežtai kontroliuojami pašarai, kad nebūtų piktnaudžiaujama antibiotikais. Pašarai su antibiotikais egzistuoja, bet jie yra tik gydomieji ir jiems nustatyti ypatingi reikalavimai. Trečia grandis, kurią sekame, tai maisto produktai, kuriuose gali būti antibiotikų – dažniausiai paukštiena ir mėsa. Nustatomi tik pavieniai atvejai, kai randama antibiotikų pėdsakų, bet didelių kiekių Lietuvoje tikrai nebuvo aptikta, todėl turbūt galima daryti išvadą, kad mūsų veterinarai pakankamai kvalifikuoti ir elgiasi atsakingai“, - svarstė pašnekovas.

Visgi Z. Stanevičius pažymėjo, kad šiuo metu yra išplitusi bendra sukėlėjų grupė – salmoneliozė, kurios atsparumas klasikiniams antibiotikams yra labai išaugęs – klasikiniai antibiotikai praktiškai nebeveikia šių ligų sukėlėjų. Todėl kiekvienu atveju, prieš skiriant antibiotikus, turi būti atliktas atsparumo jiems testas.

Beje, tam tikri antibiotikų likučių kiekiai Europos Sąjungos maisto produktuose, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, leidžiami, todėl pasitaiko atvejų, kai į Rusiją eksportuojama mėsa iš Lietuvos neįsileidžiama būtent dėl per didelio antibiotikų kiekio joje. S. Stanevičius tikino, kad tokie atvejai yra pavieniai ir labai dažnai ginčytini. Esą susitikus su atsakingais Rusijos specialistais ar pareigūnais viską pavyksta išsiaiškinti.