Tuo metu Nacionalinis transplantacijos biuras informavo, kad kepenų transplantacija Kauno klinikose atlikta pažeidžiant tvarką. Esą nustatyti du šiurkštūs pažeidimai: pažeista recipiento – donoro parinkimo tvarka ir eksplantacija (organų paėmimas) Kauno klinikose pradėta, nesulaukus donoro ištyrimo.
"Transplantacijos biuro ir Ligonių kasų žmonės pasirašė po tokiais teiginiais, o ekspertai iš Kauno klinikų, iš Santariškių klinikų atsisakė pasirašyti tokias išvadas", - antradienį BNS sakė N.Ribokienė.
Jos teigimu, komisijoje dirbo 11 žmonių, šeši iš jų pasirašė išvadas, keturi ekspertai - du iš Kauno klinikų ir du iš Santariškių klinikų - atsisakė pasirašyti. Dar vieno komisijos nario nei atsisakymo, nei sutikimo pasirašyti išvadas nėra.
"Kadangi jie atstovauja daugiausiai vienai institucijai - Transplantacijos biuro pozicijai, todėl visai nesiskaityti su ekspertų pozicija būtų ne visai teisinga", - tvirtino viceministrė.
Pasak jos, jeigu būtų vienareikšmės išvados, būtų galima konstatuoti pažeidimus ir kalbėti apie padarytą žalą.
Ji priminė, kad Nacionalinis transplantacijos biuras, būdamas viešojo administravimo įstaiga ir matydamas aiškius pažeidimus, turi galimybę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir bausti įstaigas arba atsakingus asmenis.
Atliekant tyrimą nepavyko tiksliai ir objektyviai nustatyti, kaip vyko recipiento eiliškumo nustatymas ir bendravimas tarp Transplantacijos biuro ir gydymo įstaigų.
"Vieni tvirtina apie duotas aiškias komandas, kiti tvirtina, kad tokių komandų nebuvo. Dėl to ir sunku aiškias asmenybių kaltes nurodyti", - aiškino sveikatos apsaugos viceministrė.
Komisija pateikė siūlymus ir Sveikatos apsaugos ministerija jiems pritaria, kad reikia patobulinti kai kuriuos procesus, pavyzdžiui, kad visi telefoniniai pokalbiai tarp Transplantacijos biuro ir gydymo įstaigų specialistų būtų įrašomi.
Kauno klinikoms rekomenduojama parengti naują aprašą, kuris aiškiau reglamentuotų transplantacijos procesus pačioje įstaigoje.
"Esminis dalykas, kad šįkart tarpinstitucinė darbo grupė nepriėjo prie bendros nuomonės, kardinaliai išsiskyrė komisijos narių pozicijos ir dėl to dar trečias siūlymas - ministerijai svarstyti galimybę pasitelkti tarptautinius ekspertus tokiam ginčui išaiškinti", - sakė N.Ribokienė.
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete, pasak viceministrės, bus bandoma dar kartą įsigilinti į situaciją ir nuspręsti, ką daryti toliau ar nieko nebedaryti aiškinantis šį incidentą.
Tyrimas dėl kepenų transplantacijos atlikimo galimai pažeidžiant recipiento parinkimo eilę pradėtas, kai rugsėjo 11 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų medikai donoro kepenis persodino savo pacientei, nors Nacionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ligonei.
LSMUL Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas tuomet aiškino, kad jų gydymo įstaigoje atsiradus donorui skubiai operacija atlikta pacientei, kuriai transplantacijos reikėjo nedelsiant. Jis apgailestavo, kad dėl susidariusios skubios situacijos nespėta laiku užpildyti dokumentų.
L.Kupčinskas pripažino, kad Kauno medikai prieš operaciją žinojo, jog Nacionalinis transplantacijos biuras jiems nedavė leidimo persodinimui.
Kauno medikai tvirtino, kad jų pacientės sveikatos būklė sparčiai blogėjo, kartą jai jau buvo suteikta pirmumo eilė dėl kepenų persodinimo, bet tuomet paaiškėjo, jog šie organai netinkami transplantuoti. Todėl esą ir nuspręsta skubiai operuoti.
Tuo metu Santariškių klinikų medikai transplantacijai rengė savo pacientę.