Po išpilto kavos puodelio – tiesiai į reanimaciją

Kauno klinikų medikai, surinkę 10 metų duomenis apie nudegimų atvejus mūsų visuomenėje, konstatavo, kad jų mastai beveik prilygsta sužalojimų keliuose skaičiui. Skirtumas tik tas, kad avarijų Lietuvoje mažėja, tuo tarpu sunkių nudegimų skaičius, ypač vaikų iki 2 metų ir darbingo amžiaus vyrų populiacijoje, išlieka gan pastovus. Dažniausiai tai buitinės, kuriozinės situacijos, kurios baigiasi liūdnai.

55 proc. vaikų apsipliko karštais gėrimais ir maistu

Kaip pasakojo tyrimą iniciatorius Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas dr. Darius Kubilius, kasmet nudega apie 1 proc. vaikų iki 2 amžiaus (19 atvejų tenka 100 tūkst. vaikų). Berniukai tokias traumas patiria 1,5 karto dažniau nei mergaitės. 96 proc. nudegimų sudaro apsiplikymai buityje.

„Nudegimas laikomas viena sunkiausiai ištveriamų traumų – jis labai skausmingas. Kalbant apie vaikus, galima išskirti dvi dideles grupes – apsiplikymą maistu ir gėrimais (55 proc.) bei karštu ne vandentiekio vandeniu, skirtu buitinėms reikmėms (41 proc.). Vandeniu dažniau apsiplikoma skurdžiose, socialinės rizikos šeimose, tuo tarpu dėl karšto maisto tai gali nutikti bet kuriuose namuose.

Nudegimai apsiplikius yra masyvūs, dideli, gilūs, todėl gyvybiškai grėsmingi, juolab kad vaiko oda yra plona. Labai dažnai prireikia intensyvios terapijos priemonių, bet net ir jas taikant tenka paplušėti, norint išsaugoti gyvybę. Mirčių pastaraisiais metais nebebūna – chirurgams pavyksta visus vaikus išgelbėti, bet lieka randai, kurie gali kelti net funkcinius sutrikimus – trukdyti pasilenkti, iki galo ištiesti ranką, pasistiebti ir pan. Plastikos chirurgai gali šiuos randus sumažinti, susilpninti tempimą, kad randas mažiau trukdytų gyventi, bet visiškai jų pašalinti neįmanoma“, - pasakojo medikas.

Buvo išanalizuotos maždaug tūkstančio vaikų istorijos. Jie buvo gydyti nuo nudegimų 2001-2010 m.

„Nudegimą visada lydi šokas, nes būna labai stiprus skausmas, dėl kurio vaikai iškart ir patenka į reanimaciją. Be to, esant dideliems nudegimams, vėliau neretai atsiranda infekcija, nes nudegimo žaizdose susidaro labai geros sąlygos jai bręsti. Būtent todėl apie 70 proc. apsiplikiusių vaikų guldoma į ligoninę. Vaikui užtenka nudegti 1 ar 2 proc. kūno plotą – tai vienas ar du jo delniukai, - kad prasidėtų komplikacijos. Dar vienas niuansas, kad vaikui apsiplikius jis pirmiausiai vėsinamas – tai daro tėvai ar medikai, bet neretai vaikas atvėsinamas per daug ir jam prasideda hipotermija. Tuomet jį reikia gydyti ne tik nuo nudegimo, bet ir nuo viso kūno atvėsimo. Tai nėra dažni atvejai, bet kartais nutinka“, - pasakojo pašnekovas.

Saugi vandens temperatūra – 50 laipsnių

Anot D. Kubiliaus, klasikinis apsiplikymo pavyzdys – nuverstas kavos ar arbatos puodelis. To pakanka, kad mažas vaikas atsidurtų reanimacijoje. Į Kauno klinikas po tokių įvykių patenka apdegę net keliolika ar keliasdešimt procentų kūno – pradedant krūtine, baigiant kojomis.

Saugi, skaudžių pasekmių nesukelianti skysčio temperatūra yra apie 50 laipsnių, tuo tarpu puodelyje užpilta kava būna apie 80 laipsnių. Kad ji atvėstų iki saugios temperatūros, reikia ne mažiau 20 min. Saugiausia kava, jei ji verdama lašeliniame aparate – iš jo išbėga 60-65 laipsnių skystis.

Norint apsaugoti vaikus, tėvams patariama pudelį su karštu gėrimu statyti kuo labiau į stalo vidurį, kad apvirtęs skystis, bėgdamas per stalą, dar spėtų šiek tiek atvėsti. Tačiau efektyviausias karšto gėrimo aušinimo būdas – ledo gabaliukai, galintys jį ataušinti per keletą sekundžių.

„Beje, karštas gėrimas nesaugus ir suaugusiesiems. Vienoje Irano provincijoje, kurioje žmonės labai dažnai sirgo stemplės vėžiu, buvo atliktas tyrimas, kurio metu bandyta išsiaiškinti šio reiškinio priežastis. Stemplės vėžį dažniausiai sukelia rūkymas ir alkoholis, tačiau žmonės dėl religinių įsitikinimų ten nei rūkė, nei vartojo alkoholį. Paaiškėjo, kad jie geria labai karštą arbatą, dėl ko kartojasi stemplės nudegimai, kurie ir sukelia vėžį“, - pasakojo D. Kubilius.

Vaikui nudegus tėvai paprastai jaučiasi dėl to labai kalti, tačiau medikas pabrėžė, kad jų kaltė neturėtų būti eskaluojama. Anot jo, žmonės negali būti kalti, kad jų gyvenamojoje vietovėje susiformavę vienoki ar kitokie įpročiai, nėra supratimo apie prevenciją tokiais atvejais.

„Egzistuoja įstatyminiai įpareigojimai, kad slaugytojos, lankydamos namuose kūdikius, supažindintų tėvus apie galimus vaikų sužalojimus, tarp jų ir apie nudegimus. Tačiau nėra reglamentuota, kokią informaciją jos turi pateikti, o veiksmingiausia tokių buitinių traumų prevencija – mokymai“, - teigė pašnekovas.

Kuriozinis vyrų elgesys baigiasi liūdnai

Kita didelė nudegimų rizikos grupė – vyrai. 15-39 metų amžiaus vyrų nudegimų pastaruoju metu mažėja, tačiau 40-64 metų amžiaus vyrų susižalojimų skaičius išlieka stabilus.

„Aš neradau priežasčių, kodėl vyresnio amžiaus vyrai dažniau nudega. Galbūt jie labiau linkę vartoti alkoholį, o pastarasis vyrų nudegimams pakankamai svarbus veiksnys. Taip pat galbūt jie dažniau rūko, atsainiau elgiasi gyvenime. 96 proc. nudegimų atvejų įvyksta ne darbe, o buityje“, - tikino pašnekovas.

Kauno klinikų duomenimis, be apsiplikimų karštu ne vandentiekio vandeniu (305 atvejai), nudegama rūkant (70), taip pat greičiausiai dėl rūkymo užsiliepsnojus drabužiams (83 proc.) ar patalynei (223), nuo laužo, dažniausiai jį kuriant su degiais skysčiais (63), krosnies (67), dujinės viryklės (52), tiesiog dujų (122), benzino (114), karštų gėrimų (57).

Anot mediko, kartais vyrų elgesys su degiais skysčiais atrodo kaip šypseną kelianti kuriozinė situacija, tačiau jos pasekmės – skaudžios.

„Vyras garaže laiko benziną, taisydamas mašiną užsimiršta ir užsirūko. Arba dar geriau – žiebtuvėliu pasišviečia pasižiūrėti, kiek benzino liko bakelyje. Tokiais atvejais dažnai užsidega rūbai ir būna tikrai labai sunkūs nudegimai. Dar vienas dažnas atvejis, kai sprogsta įvairūs primusai. Vėlgi užsidega rūbai, o tokiais atvejais žmogus visada patenka pas mus. Praėjusią savaitę pasitaikė nudegusių vyrų, kurie degiu skysčiu bandė įkurti kepsninę. Manau, tokių atvejų tik daugės gerėjant ekonomikai. Taip pat buvo pacientas, kuriam automobilyje atsirado užrašas, kad užkaito variklis ir gedimas yra automobilio aušinimo sistemoje. Vyras nusprendė pasižiūrėti, kas ten atsitiko, atidarė kapotą, prisilietė prie kažkurios žarnelės, ji nutrūko ir dideliu slėgiu jį apipurškė verdančiu vandeniu“, - pasakojo D. Kubilius.