Motinos paauglius nėštumo atveju dažniau palaikytų, tėvai skatintų abortą

Devyni iš dešimties apklaustų Lietuvos gyventojų baiminasi išgirsti apie lytinį gyvenimą pradėjusį paauglį. Tokia žinia neišgąsdintų tik 8,3 proc. respondentų. Jei sužinotų, kad nepilnametis pradėjo lytinį gyvenimą, 46,2 proc. gyventojų labiausiai baimintųsi nėštumo, 25,9 proc. - lytinės infekcijos, 10,1 proc. - aborto.

Tokius duomenis atskleidė Pasaulinės kontracepcijos dienos proga atliktas Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos bei „Bayer HealthCare“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas. Jo metu internetu buvo apklausi 856 15-50 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, kurių buvo klausiama apie elgesį, jei jie turi vaikų arba, jei hipotetiškai turėtų.

Dauguma nežino, kaip kalbėti su paaugliu apie lytinius santykius

37,8 proc. respondentų mano, kad žinių apie kontracepciją paaugliai pirmiausiai turi gauti iš tėvų, tačiau kalbėdami lytinių santykių tema pirmiausiai apie kontracepciją papasakotų vos 5,2 proc. 11 proc. gyventojų nepilnamečiams pirmiausiai kalba apie lytiniams santykiams tinkamą amžių, 6,4 proc. - apie emocinio ryšio su partneriu svarbą, 4,8 proc. teigia įspėsiantys dėl neplanuoto nėštumo, o 2,1 proc. - dėl lytiškai plintančių infekcijų.

Beveik pusė apklaustųjų (46,6 proc.) apie lytinius santykius yra linkę patekti fragmentinę informaciją – pasakoja apie viską po truputį. 10,5 proc. gyventojų nepilnamečiams apie lytinį gyvenimą nieko nepasakoja, nes nežino, kaip su juo kalbėtis šia tema. Vyrai dažniau nei moterys nurodė nekalbantys su paaugliais apie lytinį gyvenimą.

Anot psichologės Karolinos Bajoriūnienės, dabartiniai suaugusieji neturėjo tinkamo pavyzdžio vaikystėje iš savo tėvų, kaip, kada ir ką reikėtų kalbėti su savo vaiku apie intymų gyvenimą ir jos pasekmes. „Suaugusieji turėtų suprasti, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savo pačių lytniu švietimu, kad mokėtų vaikui suprantama kalba paaiškinti“, - teigė specialistė.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė pabrėžė, kad nepilnamečių tėvai neplanuoto nėštumo prevencija pradeda rūpintis gerokai per vėlai. „Dažniausiai tik sužinoję apie pirmuosius lytinius santykius bando inicijuoti pokalbį, sutekti informacijos apie kontracepciją, nukreipti juos pas specialistą ar imtis kitų veiksmų“, - sakė pranešėja.

Kaip pasakojo E. Kuliešytė, sužinoję, kad nepilnametis jau yra turėjęs lytinių santykių, 47,2 proc. apklaustųjų pirmiausiai jam papasakotų apie kontracepciją, 7,8 proc. nupirktų kontraceptinių priemonių, 22,5 proc. nukreiptų pas ginekologą, 12,3 proc. bandytų atkalbėti nuo kitų lytinių santykių. Tuo tarpu 7,4 proc. gyventojų sako, jog lytinis gyvenimas yra atžalos asmeninis reikalas, todėl jie į tai nesikištų. Pas ginekologą vaiką dažniau vestų moterys, o vyrai dažniau stengtųsi atkalbėti nuo kitų lytinių santykių arba visai nesikištų.

Retas išvarytų iš namų ar lieptų tuoktis

48 proc. apklaustųjų teigia, kad sužinoję apie neplanuotą paauglio nėštumą, pirmiausia palaikytų moraliai ir paremtų finansiškai tiek savo atžalą, tiek partnerį. 19,4 proc. elgtųsi taip, kaip norėtų jų vaikai, 6,3 proc. skatintų nutraukti nėštumą. Labai maža dalis apklaustųjų (0,5 proc.) visgi prisipažino, kad negalėtų priimti tokio fakto ir vaiką tiesiog išvarytų iš namų, tiek pat – 0,2 proc. - vaiko išsižadėtų. 4 proc. suaugusiųjų lieptų vaikams susituokti, o apie 8 proc. jų vaiką augintų kaip savo.

Finansiškai ir moraliai savo atžalą ir partnerį labiau remtų moterys (50 proc.) nei vyrai (46 proc.), o nėštumo nutraukimui labiau linkę pritarti vyrai (8 proc.) nei moterys (5 proc.).

„Beje, anksčiau daryti tyrimai rodo, kad jaunimas nori gauti informacijos iš specialisto, o ne iš tėvų. Tėvai gali kalbėtis, gali nurodyti kryptį, bet jie patys neturi tiek informacijos, kiek turi ginekologas, kiti medikai, specialistai. Iš tėvų ir negalima to reikalauti, bet jie gali nukreipti atžalą pas specialistą. Dabar vienintelis toks galimas specialistas – ginekologas, bet jei mergina nesutiks eiti kartu su mama, tai ir negaus informacijos. Mat iki 16 metų medikai negali konsultuoti paauglių be tėvų. Bet ir vyresni paaugliai ateina pas medikus retai, nes ir gydytojai bijo jiems teikti paslaugas be tėvų sutikimo“, - svarstė E. Kuliešytė.

Su mama pas ginekologą atėjusios mergaitės meluoja

Kaip pasakojo Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos valdybos narė Žana Bumbulienė, lytinių santykių debiutas, įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje svyruoja tarp 16 ir 17 metų. Europoje seksualinis debiutas panašus – 16-17 metų, o pirmas vaikas pagimdomas vidutiniškai 28-30 metų. Taigi tai didelė problema visoje Europoje – mat praeina 10 metų, kol susikuria šeima, taigi jaunuoliai turi daug nesaugių santykių ir skirtingų partnerių.

Kasmet Lietuvoje gimdo apie tūkstantį paauglių (dvigubai daugiau kaime nei mieste), tiek pat atliekama abortų merginoms iki 19 metų. Daugėja tiek paauglių santuokų, tiek vienišų paauglių mamų. Mat Lietuvoje nuo 44 iki 50 proc. lietuvių paauglių per pirmuosius lytinius santykius nenaudoja jokios kontracepcijos.

„Laiko tarpas, kol pradedama saugotis lytinių santykių metu, išsitęsia iki metų, todėl pusė paauglių pastoja per pirmąjį lytinio gyvenimo pusmetį. Taigi jei pas mus ateina paauglys, kuris pradėjęs lytinį gyvenimą, mes privalome kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas ir kontracepciją. Kadangi ši problema aktuali visai Europai, ieškota būdų, kaip pasiekti, kad lytinis švietimas būtų įtaigus jaunimui. Paaugliams reikia tiek neformalaus švietimo, kuris vyksta šeimoje, tiek formalaus, per kurį žinias jiems perduoda specialistai“, - sakė ginekologė.

Anot medikės, iki šiol vyravo dvi lytinio švietimo kryptys – skatinimas susilaikyti nuo santykių bei visos galimos informacijos apie lytiškumą ir kontracepciją pateikimas. Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino lytinio švietimo standartus Europai, kuriuose atsispindi holistinis požiūris. Vaiko seksualinis vystymasis pagal amžių tarpsnius suskirstytas į penkis etapas ir pradedamas jau nuo gimimo. Ši programa apima tiek šeimos vertybes, pastovaus partnerio svarbą, meilės savoką, moko gerbti savo ir kitų privatumo poreikį, valdyti nusivylimą, pozityviai vertinti savo lytį, tiek, kita vertus, suteikia informacijos apie visus lytiškumo aspektus, kontracepciją, lytinę prievartą, sveikatos paslaugų prieinamumą.

„Yra įrodyta, kad lytinio švietimo stoka didina ankstyvų lytinių santykių, abortų bei lytinių ligų riziką, o ne jo buvimas. Lytinis švietimas, atvirkščiai, skatina lytinius santykius atidėti vėlesniam laikui, kadangi paaugliai supažindinami su atsakomybe. Deja, pas mus normalios lytinio švietimo programos nėra, todėl visa našta šiuo klausimu tenka tėvams ar medikams. Žinoma, yra ir išprususių tėvų, kurie atveda savo vaiką pas specialistą, kad šis supažindintų su svarbiausiais lytiškumo dalykais. Tačiau būna ir taip, kad ateina pas mane mama su paaugle mergaite, aš jos klausiu, ar ji turėjo lytinių santykių, nes nuo to priklauso mano tolesnis pokalbis, ši atsako neigiamai, tačiau kai mes užsidarome apžiūros kabinete, paaiškėja, kad ji melavo. Arba mama apie tai numano ir atveda dukrą dėl pilvo skausmų – išsigandusi nėštumo, tačiau prašo kalbėti tyliau, nes už durų laukiantis tėvas apie tai nieko nenutuokia.

Beje, mano, kaip mediko, galimybės šiuo atžvilgiu yra ribotos. Galiu tik pasikalbėti su paaugle, tačiau jeigu susiruošiu išrašyti kontraceptinių tablečių receptą, prasideda vaiko ir mamos konfliktas. Tokios konsultacijos pabaiga būna įvairi“, - pasakojo Ž. Bumbulienė. Jos manymu, tėvų įtaka vaikų lytinio švietimo srityje yra labai menka, todėl būtina, kad tokias žinias, kurios neretai paauglius pasiekia pavėluotai, jie gautų bent jau mokykloje.