Didėjant sergamumui medikai griebiasi už galvų: lietuvis į darbą eina net mirdamas

Nors po vasaros visi jaučiamės pailsėję, prisibuvę gryname ore, užsigrūdinę, rugsėjis, kaip ir kasmet, drioksteli išaugusiu sergamumu peršalimo ligomis. Tiesa, iki epidemijos dar toli, tačiau jei į gydytojus kreiptųsi visi šiuo metu sergantys žmonės, dar nežinia, kokius skaičius turėtume. Medikams bene didžiausią galvos skausmą kelia lietuvių įprotis į darbą eiti sergantiems, vesti sergančius vaikus į darželį.

Sergamumo kreivė kyla aukštyn

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, praėjusią savaitę registruota beveik 17 tūkst. užkrečiamų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Prieš tai esančią savaitę sirgo 13 tūkst. asmenų. Taigi sergamumas praktiškai visose apskrityse išaugo maždaug ketvirtadaliu. Gripo atvejis praėjusią savaitę registruotas tik vienas, prieš tai esančią savaitę – 4. Taigi bendras Lietuvos sergamumo rodiklis nuo 39,64 10 tūkstančių gyventojų išaugo iki 52,39.

„Rudens pradžioje tai įprastas reiškinys – sergamumas visada didėja. Nesvarbu, koks oras tuo metu būna. Mat keičiasi žmonių gyvenimo būdas. Daugiau laiko visi praleidžiame ne gryname ore, o patalpose, taigi imlumas virusams padidėja. Mat ne visada patalpos gerai vėdinamos, ne taip dažnai, kaip reikėtų, plaunamos rankos – o tai labai efektyvios nespecifinės profilaktikos priemonės nuo virusų. Jei dar ir sergantis žmogus nesilaiko saugumo priemonių, pavyzdžiui, nežino, kad išsipūtus nosį vienkartinę nosinaitę reikia iškart išmesti, jos nenaudoti antrą kartą, virusas patalpoje išplinta labai greitai. Žinoma, prisideda ir nukritusi oro temperatūra. Vasarą, kai būna karšta, dalis virusų žūva, o šaltesnis oras palankesnis jiems cirkuliuoti, jie ilgiau išsilaiko aplinkoje, ilgiau būna gyvybingi“, - pasakojo specialistė.

Žmonės žino, kad yra užkrečiami, tačiau tikina nedirbti negalintys

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė teigė, kad poliklinikos medikai labai didelio pacientų antplūdžio, koks būna artėjant gripo epidemijai, kol kas nepastebi, tačiau pacientų visgi padaugėjo.

„Natūralu, kad rudens pradžia susijusi su peršalimo ligomis. Oras keičiasi, o žmonės pamiršta tinkamai apsirengti, jaunimas vis dar vaikšto nuogais pilvais – marškinėliai trumpi, kaklai atviri, nes nori manyti, kad vis dar tęsiasi vasara. Didėja ir užkrečiamumo tikimybė. Lietuvoje egzistuoja labai didelė problema, kad darbingo amžiaus žmonės neima biuletenių, nes bijo, kad jei pradės sirgti, darbdaviai juos atleis. Žmonės sirgdami sėdi darbe, šnirpščioja, kosti, čiaudi, taip oro lašeliniu būdu platindami virusą, apkrečia beveik visus kolegas, kurie su jais sėdi vienoje patalpoje. Darbdaviai visgi turėtų suprasti, kad jei žmogus serga, jis turi nedirbti. Tuomet grįžęs jis bus daug darbingesnis. Deja, žmonės pas mus mirdami eina į darbą. Tie, kurie nebijo darbdavių, nenori prarasti pinigų – mat kompensavimo tvarka yra labai nepalanki žmogui“, - svarstė pašnekovė.

Už dvi pirmąsias kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 proc. asmens vidutinio darbo užmokesčio. Toliau jau mokama iš „Sodros“ biudžeto. Nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) ligos dienos kompensuojama 40 proc., nuo aštuntosios dienos – 80 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio. Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 85 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Šeimos gydytoja pripažino, kad prieš keletą metų sumažinus ligos pašalpas žmonių, imančių biuletenius, gerokai sumažėjo. Tuo tarpu sergamumas liko toks pats.

„Žmonės ateina pasitarti anksti ryte prieš darbą ar po darbo, tačiau biuletenio atsisako. Jie supranta, kad taip vaikščiodami gali užkrėsti kitus, tačiau sako, kad situacija tokia, kad kitaip negali, todėl klausia, kaip jiems pasveikti kuo greitesniu būdu. Labai apgailėtina situacija“, - teigė D. Makaravičienė.

Darželių auklėtojoms tenka tėvus raginti pasiimti sergantį vaiką

Simptomai, kuriais šiuo metu skundžiasi žmonės, labai įprasti paprasčiausiam peršalimui – sloga, gerklės skausmas, silpnumas, prakaitavimas, sausas kosulys. Tiesa, žmonės į polikliniką paprastai ateina ne pirmosiomis ligos dienomis, o kai liga jau įsisenėja. Iš pradžių jie gydosi patys – tik kai tai nepadeda, kosulys stiprėja, bijodami komplikacijų ateina pasitarti.

Anot pašnekovės, nedarbingumo pažymėjimų nenorintys imti suaugusieji netgi savo mažamečius vaikus į darželį veda sergančius.

„Turiu pacienčių, dirbančių vaikų darželiuose. Jos sako, kad kartais tėvai atveda tokius vaikus, kad jie vos gyvi, karščiuoja, ir auklėtojoms tenka skambinti tėvams į darbovietę bei prašyti pasiimti vaiką. Vėlgi kuriozinė situacija – tėvai paprasčiausiai neturi, kur palikti vaikų, o patys dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedarbingumo pažymėjimo neima“, - svarstė šeimos gydytoja.