Atvirai apie riebalų nusiurbimą: kas tiesa, o kas - mitai

Anot plastikos chirurgų, riebalų nusiurbimas – viena populiariausių plastinių operacijų tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Nors patys plastikos chirurgai pripažįsta, kad tai ne svorio metimo, o kūno formų dailinimo operacija, dietologai teigia susiduriantys su šių operacijų aukomis, užmiršusiomis, kodėl teko riebalus nusiurbti.

5 mitai apie riebalų nusiurbimą

Plastikos chirurgas Martynas Norkus teigia, kad riebalų nusiurbimo operacijai šiandien ryžtasi ne tik dažna moteris, bet ir neretas vyras. Mat mitybos reguliavimas ar varginančios treniruotės reikalauja daug laiko sąnaudų ir ne visada būna veiksmingi, o riebalų nusiurbimo operacijos, trunkančios vieną ar kelias valandas, rezultatais galima džiaugtis daug greičiau. Nepaisant to, požiūris į šią operaciją išlieka kontraversiškas. Dažniausiai užduodami klausimai: ar rezultatai tikrai akivaizdūs ir ar nusiurbti riebalai negrįš.

„Riebalų nusiurbimo metu riebalų ląstelės yra pašalinamos iš probleminės kūno srities. Praėjus ankstyvajam pooperaciniam laikotarpiui, stebimi akivaizdūs rezultatai. Jeigu laikomasi sveikos kilokalorijų kiekis už rekomenduojamą normą, riebalinės ląstelės negrįžta, tačiau vis dar esančios ląstelės gali padidėti. Jei žmogaus kūno svoris padidėja bent 10 proc., riebalinių ląstelių pradeda daugėti tiek nusiurbtose vietose, tiek ir kitose. Tačiau mano praktika rodo, kad pacientai po riebalų nusiurbimo operacijų, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, atsiranda stimulas visapusiškai rūpintis savo kūnu ir jo kontūrais“, - tikino plastikos chirurgas.

Paklaustas, ar riebalų nusiurbimas iš tiesų yra tinkamas kovai su nutukimu, medikas pripažino, kad labai didelės apimties riebalų nusiurbimas yra pavojingas organizmo gyvybiniams procesams, todėl operacijos metu nusiurbiamų riebalų kiekis neturėtų viršyti 4 litrų. Be to, vien riebalų nusiurbimas be subalansuotos dietos ir sporto neduos pageidaujamų rezultatų.

„Riebalų nusiurbimo operacija tinkama tiems žmonėms, kuriuos vargina lokalizuotos riebalų sankaupos – pasmakrės, žastų, juosmens, sėdmenų, kojų, o tie, kurie peržengia kūno masės indekso (KMI) 30 balų ribą, turėtų kreiptis į nutukimo gydymo specialistus“, - sakė M. Norkus.

Plastikos chirurgas nuliūdino ir celiulito norinčias atsikratyti moteris. Riebalų nusiurbimo operacijos metu riebalai pašalinami tik iš gilesnio poodinio riebalų sluoksnio, o celiulitas formuojasi odos paviršiuje. Be to, nors pašalinamos riebalinės ląstelės, operacija visiškai nepaveikia organizme vykstančių procesų – nepagerina mikrocirkuliacijos ir limfos atitekėjimo į riebalinį sluoksnį, o tai pagrindiniai celiulito formavimosi veiksniai. Taigi celiulito riebalų nusiurbimas nepanaikina.

„Riebalų nusiurbimo operacijos rezultatai priklauso nuo odos elastingumo, nusiurbiamo riebalų kiekio, probleminės srities ir plastikos chirurgo kompetencijos. Operacijos metu labai svarbu tolygiai nusiurbti riebalus, kad nesusidarytų nelygūs kontūrai, taip pat po operacijos kai kuriais atvejais būtina nešioti kompresinę aprangą. Jei prieš operaciją buvo „laisvos“ odos, riebalų nusiurbimo operacija tikrai nepadės jai susitraukti. Ne kartą esu perspėjęs pacientes, kad, nusiurbus didelį riebalinio audinio kiekį nuo pilvo srities, gali prireikti ir pilvo plastikos operacijos – laisvos odos pertekliaus pašalinimo“, - M. Norkus patvirtino mitą, kad po riebalų nusiurbimo oda lieka suglebusi, „laisva“.

Beje, tobulėjant technologijoms, jau atsirado riebalų nusiurbimas lazeriu. Visgi, mediko manymu, chirurginis (vakuuminis) riebalų nusiurbimas išlieka populiariausias ir labai efektyvus dėl galimai didesnio riebalinio audinio kiekio pašalinimo.

Kai žmonės pamiršta, kodėl ryžosi riebalų nusiurbimui

Ne visi mokslininkai riebalų nusiurbimo operacijas vertina teigiamai. Štai San Paulo universiteto (Brazilija) mokslininkų grupė išsiaiškino, kad praėjus keliems mėnesiams po poodinių riebalų pilvo srityje nusiurbimo dažnai atsiranda nemažas kiekis pavojingų visceralinių riebalų, kurie kaupiasi pilvo srityje aplink gyvybiškai svarbius organus ir gali sukelti daugybę problemų. Visceraliniai riebalai padidina širdies ligų bei antro tipo diabeto vystymosi riziką.

Prie tokios išvados mokslininkai priėjo išanalizavę 36 normalaus svorio moterų sveikatos duomenis. Visos jos norėjo bent kažkiek pakoreguoti figūros apimtis, todėl buvo atliktas riebalų nusiurbimas. Tiesa, iki šios procedūros pacientės nepasižymėjo aktyviu gyvenimo būdu, o nuolat treniruojantis ir sportuojant galima apsisaugoti nuo šio riebalų tipo sluoksnio formavimosi.

Anot dietologės Editos Gavelienės, riebalų nusiurbimas – galbūt ne daugiau pavojinga procedūra, kaip ir visos kitos, visgi tai grožio, o ne gydomosios chirurgijos sritis.

„Žinoma, tai vienos seniausių procedūrų. Tai reikštų, kad jos ištobulintos, specialistai jau daug išmano, numato, su kuo gali susidurti šioje situacijoje, tik norisi akcentuoti, kad pasaulio klinikose nutukusiems žmonėms iš pradžių rekomenduojama pasiekti 30 balų KMI ir tik tuomet atliekama ši procedūra. Antraip dėl per didelių riebalų sankaupų žmogus nepajus laukto rezultato. Tai pat nereikia pamiršti, kad vien procedūra neišsprendžia bėdos, dėl kurios šios procedūros reikėjo. Ji gali būti veiksminga tik taikant visą lieknėjimo priemonių kompleksą. Teko dirbti su moterimis, kurios po procedūros užmiršo, kodėl ją atliko, ir svoris joms grįžo – ne tose vietose, kuriose buvo išsiurbtos riebalų ląstelės, bet kitose. Dėl to kūno estetinis vaizdas buvo tikrai neypatingas“, - pasakojo specialistė.

Dietologė pabrėžė, kad pasirinkus bet kokį fizinį kovos su nutukimu metodą gyvenseną koreguoti būtina. „Žinoma, žmonėms, kurie nesugebėjo iki tol pasikeisti, ši procedūra tikrai gali tapti puikiu impulsu imtis ryžtingų priemonių. Pagaliau tai nemaža investicija ir žmogus iš tiesų susimąsto, kad šią sumą kitą kartą galėtų išleisti naudingesniems dalykams nei pakartotiniam riebalų nusiurbimui“, - svarstė pašnekovė.

Populiariausių plastinių operacijų penketukas

Plastikos chirurgas Tautrimas Aštrauskas taip pat sutiko, kad riebalų nusiurbimas neskirtas svorio mažinimui – yra efektyvesnių būdų, tokių, kaip skrandžio mažinimo operacijos. Šiuo atveju atliekama tik kūno formų korekcija. Jei žmogus vėliau ima pilnėti dėl neteisingos mitybos, pilnėja ir operuotos vietos.

„Pašalinamos lokalios riebalų sankaupos, kurių kartais negalima įveikti sportuojant. Dažniau ateina jauno amžiaus moterys, kurioms dar labai svarbu save reprezentuoti išoriškai – dėl partnerio paieškos ir kitų dalykų. Vidutinio amžiaus moterų sulaukiame mažiau“, - teigė pašnekovas.

Anot R. Aštrausko, riebalų nusiurbimo operacijos Lietuvoje pakankamai populiarios, greičiausiai jos patenka į populiariausių plastinių operacijų penketuką – kartu su krūtų didinimu, nosies korekcijomis ir veido operacijomis.

„Kaip bebūtų keista, operacijų padaugėja šiltuoju metų laiku, nors ruoštis vasarai reikėtų žiemą. Tarp klientų vyrauja moterys, kurios dažniausiai kreipiasi dėl pilvo, liemens, šlaunų. Dažniausia vyrų bėda – taip pat pilvas. Vieniems jis atsiranda su amžiumi, kitiems dėl genetinių dalykų juosmenyje kaupiasi riebalų sankaupos, nors jie patys yra liekni.

Pastaruoju metu populiarėja operacijos, kai riebalų nusiurbimas kombinuojamas su kitomis operacijomis. Tokiais atvejais nusiurbtų riebalų mes neišmetame, o juos panaudojame krūtinės ar sėdmenų padidinimui, veido papildymui, kad neliktų raukšlių. Ar būna, kad klientės lieka nepatenkintos? Visko būdavo – dažniausiai dėl nepatyrimo. Dabar stengiamės labai gerai viską išaiškinti prieš operaciją. Gajus mitas, kad riebalai atauga. Iš tiesų taip nėra. Paprasčiausiai žmogus pamiršta, kaip jis atrodė, nes po operacijos porą mėnesių laikosi tynimas. Jis praeina palaipsniui, tad nėra staigaus vaizdo pasikeitimo“, - svarstė T. Aštrauskas.

Plastikos chirurgas Dainius Balčiūnas taip pat patvirtino, kad riebalų nusiurbimas – pakankamai dažna operacija, tačiau oficialios statistikos, kiek jų Lietuvoje atliekama nėra. Nors dažniau kreipiasi moterys, jo teigimu, netrūksta ir vyrų, kurie dažnai nori atsikratyti ir pasmakrės, paliekninti šonus.