Vaikų neskiepijantys tėvai „maitinami“ ir apgavystėmis?

Lietuvoje plintant ekologinio gyvenimo idėjai vis aktyviau diskutuojama skiepų tema. Internete plinta vaizdo medžiagos, kuriose ekspertai argumentuotai pasakoja apie skiepų žalą. Viena vertus, galbūt nėra blogai, kad tėvai pagaliau pradėjo domėtis, nuo ko skiepijami jų vaikai, ir galbūt iš tiesų reikėtų platesnės diskusijos, nuo ko, atsižvelgiant į gyvenimo būdą ir sveikatą, verta pasiskiepyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, o nuo ko tikrai neverta. Tačiau medikai prabilo ir apie melagingąją antivakcininio judėjimo pusę – suklastotus tyrimus ir mistifikacijomis grįstus gąsdinimus.

Tėvų svarstymai: abejojama ne tik vakcinų saugumu, bet ir veiksmingumu

Iš interneto forumuose verdančių diskusijų apie skiepus susidaro įspūdis, kad Lietuvoje tėvų, kurie neskiepija savo vaikų, daugėja. Taip pat internete galima rasti daugybę nuorodų į įvairias laidas ar dokumentinius filmus šia tema, paprastai sukurtus Rusijoje. Tėvai, atmeta bet kokius kaltinimus, kad jų neskiepyti vaikai kelia grėsmę aplinkiniams. „Kaip mano vaikas gali užkrėsti skiepytus vaikus? Jie gi atsparūs ligai. O atsakomybę, kad mūsų vaikas gali būti užkrėstas, mes, kaip tėvai, prisiimame“, – teigia jie.

„Mes pasirinkome neskiepyti savo vaikų ir nė vienas vaikas nebuvo sirgęs rimta liga. Žinau atvejų, kai mamos sako, kad vaiką skiepijo nuo visų įmanomų ligų, o jis serga ir serga. Gal čia ir atsitiktinumas, bet kas uždraus manyti, kad mums skiepai nereikalingi, kad gali čia būti taip, kaip technologijų pasaulyje: paleidžiamas virusas, o po kiek laiko ir antivirusinės programos, kurias reikia pirkti. Kažkam pelnas, pinigai. Ar ne kitaip su skiepais?“ – svarstė viena internautė.

Kita mama po vieno rusiško filmuko peržiūros teigė vis tvirčiau mananti, kad skiepas jos vaikui galėjo paskatinti epilepsijos vystymąsi. „Nei mano, nei vyro šeimoje epilepsija niekas nesirgo. Gydytojai nenustato, kodėl atsirado epilepsija. Pažiūrėjusi vieną filmuką, turiu didelių įtarimų dėl skiepų“, – sakė ji.

Bene emocingiausias – autisto mamos pasakojimas. Ji teigė pasitikėjusi medicina, tačiau dabar jos neįtikina jokie postringavimai apie tėvų atsakomybę prieš visuomenę ar išnykusių ligų grėsmę ateityje. Nors vaikas gana sunkiai reagavo į visus skiepus, ji visgi nusprendė atlikti pareigą ir paskiepyti jį nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Šis skiepas vis dar dažnai siejamas su autizmu.

„Sutapimas? Galbūt. Bet kad tai buvo ryški provokacija – esu visiškai tikra. Jei būtume bent atidėję skiepus... Pavyzdžiui, kodėl nepaskiepijus jau paauglių mergaičių nuo raudonukės – nėštumo meto siaubo? Ar kas klausia, kaip ir kur tą vaiką auginame, gal po kubilu pavožę vienkiemyje nuo viso svieto „dabojame“? Juk taip ir nuo ŽIV tuoj naujagimius skiepysime, jei jau nuo hepatito B gelbėjame“, – svarstė moteris.

Kitas antivakcininio judėjimo šalininkų argumentas – kad skiepai nėra šimtaprocentinė apsauga nuo ligos. Mat yra atvejų, kai paskiepyti vaikai serga ir kokliušu, ir vėjaraupiais. Taip pat svarstoma, kad galbūt nėra taip blogai, kai vaikas turi galimybę tam tikra liga persirgti natūraliai ir įgyti imunitetą visam gyvenimui, ko nesuteikia skiepai. Pavyzdžiui, viena mama teigė norinti, kad jos dukra natūraliai persirgtų raudonuke, kuri labai pavojinga nėščiai moteriai, tačiau dėl skiepų tokios galimybės nėra. Jai antrino internautė, pasisakanti tik už privalomus skiepus nuo rimtas pasekmes turinčių ligų, pavyzdžiui, erkinio encefalito, gimdos kaklelio vėžio, o su kitomis ligomis organizmas turi kovoti natūraliai, nes taip formuojasi ir stiprėja žmogaus imuninė sistema.

Nemažai mamų nėra visiškai nusistačiusios prieš skiepus, tačiau linkusios palaukti, kol vaikai truputį paaugs, bent iki dvejų metukų.

„Vakcina yra medikamentas. Visi medikamentai gali turėti šalutinį poveikį. Taigi iš vienos pusės – baisios ligos, iš kitos – tam tikro procento rizika patirti šalutinį poveikį. Rizikavau ir skiepijau vaiką privalomais skiepais pagal grafiką, bet ėmiausi tam tikrų saugumo priemonių – tik vienas skiepas vienu metu, tik sveikam vaikui ir pan. Taip pat manau, kad jei mamai „limpa“ antivakcininės teorijos, gali būti, kad jos nuojauta ją veda teisingu keliu, galbūt tai nuojauta, kad jos vaikas yra būtent tame rizikos rate, todėl neskiepyti būtų išeitis“, – svarstė dar viena internautė.

Bene daugiausiai naujas tiesas skelbiančių ekspertų – Rusijoje

Tuo tarpu DELFI kalbinta vilnietė Aušra teigė rusiškas „mokslines“ laidas, kuriomis remiasi daugelis antivakcininio judėjimo šalininkų, vertinanti atsargiai, nors jas žiūrinti. „Bene daugiausiai tokių laidų transliuoja rusiška „Ren TV“. Čia galima pamatyti pseudomokslinių laidų nuo žmonių bendravimo su ateiviais praktikos iki istorijų apie Rusijos kaimo gilumoje atrastą atsiskyrėlį, kuris minta tik šaltinio vandeniu ir siūlo visiems taip daryti. O ką jau kalbėti apie tai, kad šiuolaikinė medicina nieko verta – esą gydytis reikia tik pas ekstrasensus“, – pasakojo moteris.

Tiesa, kai kurios laidos apie sveikatą, taip pat apie maistą, pašnekovės manymu, visai vertingos. Per jas kalbama ir apie skiepus, tačiau skiepų ne itin mėgstanti moteris teigė šiose laidose kalbančius ekspertais nelabai pasitikinti. Mat nėra aiškus nei jų tikrasis išsilavinimas, nei išprusimas šioje srityje, nei patikimumas. „Manau, viešojoje erdvėje yra per daug mistikos, mistifikuojamos visos įmanomos sritys, net mokslas, nežinia, kas kokiais tyrimais remiasi, kiek jie patiki, kuris ekspertas patikimas, o kuris – su Dievais besikalbantis šarlatanas, kas meluoja, o kas tiesą sako – susigaudyti paprastam žmogui iš tiesų sunku“, – svarstė Aušra.

Skiepą su autizmu susijęs tyrimas rėmėsi 12 vaikų istorijomis

Šeimos gydytoja Jolita Gruzinskienė teigia puikiai suprantanti tėvus, su nerimu svarstančius, ar reikėtų skiepyti savo vaikus. Šiame informacijos amžiuje paprastam žmogui neretai sunku suvokti, kurios žinos vertos pasitikėjimo, o kurios tėra niekuo nepagrįstos „miesto legendos“. Anot jos, bene garsiausiai pasaulyje nuskambėjusi istorija, eskaluojama ir šiandien, kai 1998 m. pasaulyje kilo tikra panika dėl tymų, kiaulytės ir raudonukės vakcinos (MMR). Prestižinis medicinos žurnalas „Lancet“ paskelbė publikaciją apie dr. Andrew Wakefieldo atliktą tyrimą, atskleidusį, jog ši vakcina sukelianti autizmą. Tačiau tokia išvada padaryta ištyrus... 12 vaikų.

2006 m. tapo aišku, kad advokatai, ruošiantys bylą prieš vakcinos gamintojus sumokėjo A. Wakefieldui už tyrimą, kuris buvo vykdomas be ligoninės etikos komiteto leidimo, daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Išaiškėjus šioms aplinkybėms, 2010 m. A. Wakefieldas neteko gydytojo licencijos, o žurnalas „Lancet“ paskelbė straipsnio paneigimą. Vienas britų medicininis žurnalas vėliau minėtą straipsnį pavadino daugiausiai žalos padariusia medicinine apgavyste per pastaruosius 100 metų.

Pašnekovės teigimu, iki šiol tebėra nemažai ekspertų, siejančių šią vakciną su autizmu. Vienas jų – JAV gydytojas dr. Mayeris Einsteinas, kaltinamas dėl aplaidumo sukeltų naujagimių mirčių bei sunkių sužalojimų priimant gimdymus namuose. Be to, M. Einsteinas autizmą siūlo gydyti preparatu, kuris naudojamas cheminiu būdu kastruojant lytinius nusikaltėlius.

Lietuvoje plačiai cituojamas ir dar vienas vakcinų priešininkas, daktaras Hermanas Hughas Fudenbergas. Šis gydytojas dar 1995 m. apkaltintas narkotinių medžiagų vartojimu bei neteisėtu įgijimu naudojantis paties išrašytais receptais. H. H. Fudenbergas kaltę pripažino ir buvo nubaustas 10 tūkst. JAV dolerių bauda bei neteko gydytojo licenzijos. Nepaisant to, jis iki šiol siūlo mokamas medicinos paslaugas.

Po 6 metų tyrimo autizmo ir skiepų ryšys paneigtas

Po A. Wakefieldo publikacijos pasaulyje buvo atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, kuriais tirtas ryšys tarp MMR vakcinos ir autizmo. Britų profesorius Brentas Tayloras su kolegomis 1999 m. išanalizavo beveik 500 autizmu ar į jį panašiu sutrikimu sergančių vaikų ligos istorijas Šiaurės Temzės regione. Buvo tirtas paskiepytų ir neskiepytų MMR vakcina vaikų sergamumo autizmu dažnumas ir amžius, kai buvo nustatyta autizmo diagnozė. Tyrėjai konstatavo, kad autizmu sergančių ir nesergančių skiepytų vaikų procentinė dalis nesiskyrė ir po vakcinacijos praėjus 2, 4 arba 6 mėnesiams autizmo simptomų neatsirado.

Pasak tyrimo autorių, pirmieji autizmo simptomai gali buti nustatomi 1,5 metų vaikams, panašiu laiku, kai jie vakcinuojami MMR skiepais. Būtent todėl tėvams atrodo, kad ryšys tarp MMR vakcinos ir autizmo akivaizdus. Kadangi tyrimo metu iki vakcinavimo vaikai buvo filmuojami, vaizdo įrašuose specialistai vaiko, sergančio autizmu, elgesyje įžvelgė raidos ir elgesio sutrikimų. Tuo tarpu sveiko vaiko elgesyje tokių sutrikimų nepastebėta.

2002 m. buvo paskelbtas vienas didžiausių tyrimų ši tema. Mokslininkai maždaug 6 metus tyrė apie 537 tūkst. Danijos vaikų, paskiepytų ir nepaskiepytų MMR vakcina. Ir šie tyrėjai pripažino, kad sergamumas autizmu tarp paskiepytųjų ir neskiepytųjų buvo toks pat.

Nesusipratimų mokslo pasaulyje kyla ne tik dėl skiepų

J. Gruzinskienė prisipažino šia tema nuodugniai domėjusis todėl, kad jai buvo labai įdomu, kaip vienas žmogus galėjo sukelti tokią reakciją pasaulyje. „Kokias priemones reikia pasitelkti, kad išgirstų visas pasaulis? Kodėl šį „tyrimą“ pripažino solidaus žurnalo „The Lancet“ redakcija?“ – svarstė medikė.

Pasak jos, rimtų nesusipratimų pasaulyje kyla ne tik dėl skiepų. „Yra daugybė abejotinų tyrimų ir kontraversiškų nuomonių – pavyzdžiui, kiek folio rūgšties mikrogramų reikėtų skirti besilaukiančiai moteriai nėštumo pradžioje. Diskutuojama, ar tyrimai, tvirtinantys, jog vaikams iki 1 metų negalima duoti karvės pieno, nėra užsakyti mišinėlių kūdikiams gamintojų. Svarstoma, ar tikrai vienkartinės sauskelnės berniukams gali ateityje lemti nevaisingumą ir pan. Įvairių svarstymų, kuriuos šiandien galėtume vadinti mitais, yra daug. Jie bus tik mitai, kol nebus pagrįsti moksliniais duomenimis“, ‒ sakė gydytoja.

Pašnekovė teigė pasitikinti mokslo pažanga ir medicinos tyrimais, tačiau nei jai, nei kitiems gydytojams tai nekliudo turėti asmeninę nuomonę, tik ją reikšti reikėtų apdairiai. „Čia ir kyla konflikto grėsmė – išsakydamas asmeninę nuomonę, specialistas turėtų pabrėžti, kad tai tik jo nuomonė. Turime stengtis neklaidinti visuomenės ir apsiriboti tik mokslo patvirtintais faktais. Kol jos nėra patvirtintos moksliniais tyrimais, prielaidos ir abejonės jomis ir lieka“, ‒ įsitikinusi J. Gruzinskienė.

Lietuvoje iki pradedant skiepyti nuo difterijos, per metus buvo registruojami 1484 susirgimai šia liga, 2007 m. duomenimis difterija, nesirgo nė viena gyventojas, kokliušo – atitinkamai 8319 ir 18, stabligės – 37 ir 1, poliomielito – 315 ir 0, tymų – 18917 ir 0, raudonukės – 22911 ir 13, virusinio hepatito B – 1823 ir 83.

ULAC duomenimis, per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 82 kokliušo atvejai, vienas kūdikis nuo šiosligos mirė. Tai 52 atvejais daugiau nei per visus 2011 m. ir net 63 atvejais daugiau nei 2010 m. Pernai per tą patį laikotarpį registruoti 6, o 2010 m. – 14 kokliušo atvejų.