Nors kiekvieno donoro kraujas tikrinamas pačią moderniausią įrangą turinčiose laboratorijose (todėl yra neabejotinai saugus), Nacionalinio kraujo centro darbuotojus glumina neapgalvoti politikų ar kitų suinteresuotų grupių atstovų žodžiai.
Žala donorystei
Medikų ir politikų kova bei klaidinga informacija papiktino Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistę Jūratę Vaidelienę. Daug su neatlygintinais kraujo donorais dirbančiai moteriai apmaudu tik dėl vieno – dėl paskleistų abejonių sumažėjo donorų.
„Jei sumažėja neatlygintinų donorų, kviečiame atlygintinus. Tačiau būtų geriau, kad donorams nebūtų mokami pinigai. Tie 40 Lt už duotą kraują yra valstybės nustatytas atlygis už atvykimą. Pinigus donorui duodame tiesiogiai.
Galbūt jei tai būtų, pavyzdžiui, transporto bilieto papildymas ar kažkas panašaus, procedūrą galėtume vadinti neatlygintina donoryste“, – svarstė moteris. Anot jos, aiškiai matosi, kai žmogus kraujo duoda tik dėl pinigų. Į Nacionalinį kraujo centrą ateina įvairių žmonių, tarp jų – daug benamių, kurių kraujas dažnai būna nesaugus.
„Tokie donorai – nuostolis valstybei. Kainuoja viskas – ir kraujo maišas, ir kraujo paėmimas, ir tyrimai, ir nesaugaus kraujo sunaikinimas. Neatlygintinų donorų kraujas daug rečiau būna prastas“, – teigė J.Vaidelienė.
Tiria kiekvieno donoro kraują
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100–120 žmonių. Kad jo būtų gauta pakankamai, į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien turi ateiti ir kraujo duoti per 400 donorų. Vien sostinėje, kad ligoninės nejaustų kraujo stygiaus, Nacionaliniame kraujo centre kasdien kraujo turi duoti daugiau nei 150 donorų.
Anot J.Vaidelienės, kraujo duoti ateina įvairių sluoksnių žmonės, tačiau visi jie socialiai aktyvūs. „Vienas vyras kraujo davė net 50 kartų ir visus kartus – neatlygintinai“, – išskirtinį atvejį prisiminė moteris. Tačiau ji pabrėžė, kad vyrai kraujo gali duoti tik penkis kartus per metus, o moterys – keturis. Vienu kartu iš žmogaus organizmo paimama 450 ml kraujo. Populiariausios ir paklausiausios Lietuvoje yra pirma ir antra kraujo grupės.
„Visus abejojančius galiu užtikrinti, kad kiekvieno donoro kraujas iškart tiriamas. Mūsų laboratorijose yra pati moderniausia įranga, todėl tirti kraują turime visas galimybes“, – tikino J.Vaidelienė. Į gydymo įstaigas ištirtas kraujas pristatomas tą pačią dieną, o jei reikia – ir tuoj pat. Kiek ir kokio kraujo reikia, praneša gydymo įstaigos.
Reikalingiausi – eritrocitai ir trombocitai
„Labai svarbūs ir trombocitai. Jų naudojama vis daugiau. Trombocitai sudaro pirminį krešulį ir trukdo nukraujuoti. Jų labiausiai reikia įvairiomis onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau trombocitus, paimtus iš donoro, reikia laikyti ypatingomis sąlygomis, nuolat judinti, kad šie neimtų klijuotis ir formuoti krešulį. Jie gyvuoja tik penkias paras“, – pasakojo gydytoja. O tinkamai laikomi eritrocitai išbūna net 42–49 dienas. Dar ilgesnį galiojimo laiką turi kraujo plazma, užšaldyta ji naudinga išlieka net 3 metus.
„Kraujo plazma yra baltymų šaltinis, kartais naudojama baltymams papildyti, ypač kai reikia gydyti nudegimus. Be to, užšaldytoje plazmoje išlieka visi krešėjimo veiksniai, reikalingi, kai žmogui sutrinka krešėjimo sistema“, – sakė R.Vitkienė.
Rečiausiai perpilant kraują naudojami leukocitai. Jie dažniausiai visai pašalinami. „Leukocitai yra baltieji kraujo kūneliai, kurie ligoniui nereikalingi, nes gali pradėti savarankiškai daugintis ir taip sukelti tam tikrų komplikacijų. Žinoma, jei žmogus serga, tarkime, leukemija, jam reikės ir leukocitų. Bet tai – itin reti atvejai. O sveiko žmogaus organizme esantys leukocitai atlieka fagocitozės funkciją – ryja ir suvirškina mikrobus. Jie – tarsi organizmo kariai, kovojantys su infekcija“, – žiniomis dalijosi gydytoja.
Tai įdomu
* Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro apie 6–8 proc. visos kūno masės.
* Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas, tam tikra jo dalis „sandėliuojama“ blužnyje, kepenyse. Prireikus ji išmetama į bendrą kraujo apytaką. Net netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be didelių sutrikimų. Taip yra todėl, kad stresinėse situacijose kraujotaka taip pasikeičia, kad svarbiausi organai (smegenys ir širdis) gautų pakankamai kraujo.
* Kraujo sudėtis ir fizinės savybės yra pastovūs dydžiai. Bet koks nukrypimas nuo normos rodo organizmo veiklos sutrikimą – ligą. Štai kodėl susirgus vienas pirmųjų atliekamų tyrimų yra kraujo tyrimas.
* Apytikriais skaičiavimais, jei 5 proc. Žemės gyventojų reguliariai aukotų kraują, reikalingų kraujo atsargų visada užtektų.
Svarbiausi faktai apie kraują
Kraujas – tai jungiamasis audinys, sudarytas iš kraujo plazmos ir kraujo kūnelių (eritrocitų, leukocitų ir trombocitų). Jis palaiko ryšius tarp įvairių organizmo sistemų.
Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Svarbiausios jo atliekamos funkcijos: pernešimo – kraujas perneša dujas, maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą; apsauginė – kraujo kūneliai dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų. Be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimo traumų metu bei palaiko organizmo pusiausvyrą.
Kraujo perpylimas (transfuzija) reikalingas ligoniams, praradusiems didelį kraujo kiekį dėl chirurginių operacijų, patirtų traumų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Transfuzija skiriama ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams. Kartais netinkamą ligonių kraują reikia nuolat keisti saugiu ir visaverčiu.
Statistika
Lietuvoje 2011 m. buvo:
59 615 donorų,
23 034 pirmą kartą davusieji kraujo,
77 353 kraujo davimai.
