Tačiau specialistai, susirinkę į diskusiją Pasaulinei seksualinės sveikatos dienai paminėti, teigia, kad ši informacija – bevertė ir net žalinga, kadangi žmonės, aklai sekdami pateikiamais pavyzdžiais, nebejaučia, kur baigiasi sveikas seksualinis gyvenimas ir prasideda seksualinė prievarta.

Užsienyje 20 proc. moterų teigia prievartavusios savo vyrus

Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė, savo darbe kasdien susidurianti su moterimis, įsitikinusi, kad šiandien Lietuvoje nė vienas specialistas negalėtų įvardinti, kur yra riba tarp normalaus seksualinio gyvenimo ir seksualinio smurto. Taigi nieko nuostabaus, kad ši riba nėra aiški ir šeimoje.

Kornelija Mačiulienė
„Seksualinę prievartą patyrusios aukos dažnai nesuvokia, kad prieš jas buvo panaudota prievarta. Moterys apie tai neturi pakankamai informacijos. Tokia užmerktų akių pozicija negali tęstis ilgiau. Turi vykti pokyčiai, atsirasti sistema, teikianti pagalbą šeimoms, kenčiančioms nuo seksualinio smurto, nesvarbu, kas smurtautų – partneris ar partnerė. Taip pat reikia apmokytų specialistų, kurie skirtų, kas yra seksualinis smurtas, o kas yra tam tikras seksualinis gyvenimas“, - diskusijoje teigė ginekologė.

Anot medikės, tai ne tik Lietuvos problema. Kanados mokslininkai tyrinėjo susituokusias arba partnerystėje gyvenusias poras. 10 proc. apklaustų moterų pripažino, kad retsykiais prievartauja savo vyrus, t. y. verčia juos seksualiai santykiauti, kai šie nenori. Tačiau prievartaujami jautėsi tik 2 proc. vyrų – likę atsakė neigiamai, taigi seksualinės prievartos jų atžvilgiu neatpažino.

60 proc. moterų šeimoje patyrė seksualinį priekabiavimą, 30 proc. – prievartą

„Mes taip pat atlikome anoniminę moterų apklausą, kurios metu savo atsakymus apie seksualinę prievartą pateikė 300 moterų. 80 proc. respondenčių nežinojo, kur yra riba, kai šeimos gyvenime prasideda seksualinis smurtas. 40 proc. teigė nieko panašaus nepatyrusios, bet, kaip sakiau, menkai suprato, kas yra smurtas. 60 proc. moterų teigė, kad patyrė seksualinį priekabiavimą, o 30 proc. buvo verčiamos seksualiai santykiauti, kai to nenorėjo. Ir čia buvo apklaustos tik ištekėjusios ar partnerystėje gyvenančios moterys“, - pasakojo gimdymo namų vadovė.

Anot K. Mačiulienės, seksualinę prievartą patyrusios moterys teigė, kad incidento metu nebuvo apsvaigusios nuo alkoholio, o po to nieko nesakė vyrui – nepriekaištavo dėl netinkamo elgesio. 15 proc. respondenčių teigė, kad jautė gėdą ir dėl patirtos prievartos kaltino save – esą pačios neteisingai elgėsi. 10 proc. moterų išgyveno nerimo ir panikos priepuolius, o 5 proc. respondenčių netgi mąstė apie savižudybę, nes jautėsi tokios pažemintos, kad niekas joms nebepadės.

„Paklaustos, kas joms padėjo pasijusti geriau, dauguma nurodė pokalbius su draugėmis arba gydytoju. Tačiau tokį gydytoją, kuris suprastų jų problemą, pavyko rasti ne visoms. Taigi problema, mano manymu, yra didelė ir labai trūksta informacijos apie seksualinį gyvenimą ir smurtą tiek žmonėms, tiek specialistams“, - įsitikinusi medikė.

Lietuvos seksualinės medicinos draugijos vadovas Robertas Adomaitis šiuo klausimu pašmaikštavo – esą vyras užsideda vestuvių žiedą ir gauna teises, o kai nusiima žiedą – nebeturi pareigų.

Anot Moterų informacijos centro direktorės Jūratės Šeduikienės, tikrieji seksualinės prievartos šeimose mastai mums nežinomi ar vargu, ar taps žinomi. Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, labai padaugėjo bylų dėl fizinio smurto, tačiau seksualinė tema taip ir liko tabu.

Orgazmas pasaulio neišgelbės

Klinikinis psichologas Andrius Kaluginas
Psichologo Andriaus Kalugino manymu, egzistuoja dar ir pasyvaus seksualinio smurto forma. „Aš sulaukiu iš moterų daug laiškų, kuriuose jos pasakoja gyvenančios su vyru 20 metų, bet nepatiriančios orgazmo. Jeigu vyrui tai visiškai nerūpi, ar tai nėra pasyvus seksualinis smurtas? Fiziologiškai vyrui lengviau patirti orgazmą, o moteriai tai susiję ir su psichologiniais dalykais“, - svarstė diskusiją inicijavęs ir moderavęs Pasaulinės seksualinės sveikatos asociacijos koordinatorius Lietuvoje.

Tačiau jam prieštarauja psichologė psichoterapeutė Ilona Kajokienė. Anot jos, šiuolaikinėje visuomenėje taip aukštinamas orgazmas nėra seksualinės sveikatos rodiklis.

„Gali moteris gyventi normalų, kokybišką gyvenimą ir be orgazmo. Tokia pora tikrai gali sulaukti laimingos senatvės, jei moters partneris jautrus, šiltas, atjaučiantis, jei abu jaučia vienas kitam fizinę trauką ir patiria kūniškus malonumus nuo prisilietimų, nors moteris ir nepasiekia tos viršūnės. Orgazmas mūsų tikrai neišgelbės, o išgelbės pagarbūs santykiai ir bendravimas. Orgazmas, klejojimas padebesiais nėra seksualinės sveikatos požymis. Daug svarbiau, ar porą tenkina jos seksualinis gyvenimas. Kai kurių moterų fiziologija yra tokia, kad jos negali patirti orgazmo. Naujausiais duomenimis, tokių moterų yra visai nemažas procentas, bet jos patiria puikius išgyvenimus nuo to, kad yra myluojamos, bučiuojamos“, - tikino I. Kajokienė.

Seksas tampa aukso gysla farmacijos verslui

R. Adomaičio teigimu, pastaruoju metu su seksualumu susiję tyrinėjimai yra labai eksloatuojami, nes iš to uždirbami realūs pinigai. Šiuo metu vyrauja nuostata, kad sveikas seksualinis gyvenimas leidžia žmogui gerai jaustis ir kasdienybėje. O jei yra galimybė pagerinti kažkokias žmogaus funkcijas, vadinasi, galima uždirbti pinigų. Labai konkretus pavyzdys – vaistai erekcijos sutrikimams gydyti.

„Ypač daug dėmesio skiriama vyro seksualinei funkcijai – jiems fizinis malonumas neatsiejamas nuo psichologinio. Toks pats požiūris perkeliamas ir moterims – esą joms irgi turėtų tikti“, - teigė medikas, gydantis su seksualine sveikata susijusius sutrikimus.

Visgi R. Adomaitis nelinkęs pritarti nuostatai, kad moteriško orgazmo prigimtis labai skiriasi nuo vyriško. Anot jo, jei moteris neturi sutrikimų, moka atsipalaiduoti ir įsijungti į lytinę veiklą, jos sujaudinimo ciklas nesiskiria nuo vyro – užtrunka 2-3 minutes. Šie skaičiai esą nustatyti objektyviais skaičiavimais.

„Mano praktikoje dažniausia seksualinio gyvenimo sutrikimų priežastis – informacijos trūkumas arba neteisingas jos interpretavimas. Lytinis švietimas turėtų prasidėti šeimoje, bet mes patys joje negavome jokio išsilavinimo ir elgiamės taip pat, kaip mūsų tėvai. Gal mūsų anūkai bus laisvesni ir turės mažiau sutrikimų šioje srityje“, - svarstė medikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (267)