Pietų Floridos universiteto pranešime spaudai skelbiama, kad pirmą kartą aptiktas genas, atsakingas už padidėjusį neuromediatorių, vadinamų „malonumo hormonais“, lygį moters smagenyse. Tyrimo autoriai pavadino jį „pirmuoju moters laimės genu“. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Progress in Neuro-Psychopharmacology & Biological Psychiatry“.
Kalbama apie monoamino oksidazės A (MAOA) geną. Šis fermentas, be kita ko, galvos smegenyse skaido seratoniną, dopaminą ir noradrenaliną – „malonumo hormonais“ vadinamus monoamino neuromediatorius.
Pirmos kartos antidepresantai buvo monoamino oksidazės inhibitoriai, nors ir dabar seratonino reabsorbcijos inhibitoriai vartojami kaip antidepresantai.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mažos išraiškos MAOA versija sumažina monoamino oksidazės aktyvumą, dėl ko monoaminų lygis smegenų audiniuose išauga, o tai teigiamai veikia nuotaiką.
Tyrimo autoriai išanalizavo 345 ilgalaikio tyrimo dalyvių – 193 moterų ir 152 vyrų – DNR MAOA geno variacijas. Tai buvo sulyginta su kiekvieno tyrimo dalyvio „laimės lygmeniu“ – tiriamieji patys pagal specialią skalę vertino savo laimingumą.
Apdorojant informaciją, be tyrimo dalyvių lyties dar buvo atsižvelgiama į tokius faktorius, kaip išsilavinimas, pajamos, fizinė bei psichinės sveikata ir panašiai.
Galiausiai paaiškėjo, kad vieną mažos išraiškos MAOA versijos egzempliorių turinčios moterys jaučiasi gerokai laimingesnėmis nei jo neturinčios moterys ar vyrai su bet kokiomis šio geno versijomis ir bet kokiu egzempliorių skaičiumi. O du mažos išraiškos MAOA versijos egzempliorius turinčios moterys likusias dar labiau lenkia „laimės skalėje“.
Tyrėjai mano, kad dauguma „laimingąją“ MAOA versiją turinčių vyrų nesijaučia laimingesniais dėl didelio vyriško hormono testosterono kiekio, nes jis blokuoja teigiamą monoamino oksidazės veikimą. Gali būti, kad berniukai su mažos išraiškos MAOA versija vaikystėje jaučiasi laimingesni nei likę jų bendraamžiai, tačiau brendimo laikotarpiu išaugus testosterono lygiui šis poveikis dingsta.
Tyrėjų grupei vadovavęs profesorius Henianas Chenas iš Pietų Floridos universiteto mano, kad būtina toliau tęsti tokių subjektyvių žmogaus psichikos būsenų – laimės pojūčio, dvasinės harmonijos ir geros nuotaikos – tyrimus, nes tai gali padėti suvokti įvairių psichinių sutrikimų atsiradimo mechanizmus.
