Anot piketuotojų, kol privalomi individualūs tyrimai nėra reglamentuoti, padidėja galimybė perpylus donorų kraują užsikrėsti hepatitu C ir kitais virusais.
Pirmadienį prieš pietus prie SAM piketavo aštuoni žmonės, jie laikė plakatus su užrašais „Vienas donoras - vienas tyrimas“, „Padarykime mūsų gyvenimą saugesnį“, „Kiekvienas kraujo donoras turi būti tiriamas individualiai“.
Pikete dalyvavusios S.Lozoraičio hepatito asociacijos prezidentės Aušrinės Pranckaitytės teigimu, mėgintuvėlyje donorų kraują leidžiama sumaišyti, tad jeigu jo gavęs žmogus užsikrečia virusu, sunku nustatyti, nuo ko jis užsikrėtė.
„Norime atkreipti dėmesį, kad priimtų įstatymą individualiam kraujo donorų tyrimui. Šiuo metu visų kraujas yra supilamas bendrai, ir tada žmogus, kuris gauna donorų kraujo ir jei suserga hepatitu, negali atsekti, kur jis užsikrėtė. Tada dažniausiai yra blaškomasi, kraujo centrai dažniausiai atsako, kad ji niekuo dėti, įrodymų nėra. Jei būtų individualus kraujo tyrimas, kiekvienas žmogus turėtų kur kreiptis ir žinotų, kur buvo priežastis“, - BNS sakė A.Pranckaitytė.
Aktyvistai teigia ne kartą kreipęsi dėl to į Sveikatos apsaugos ministeriją. Tuo metu ministerija tvirtina, kad tai būtų pernelyg brangu.
Kaip teigiama BNS atsiųstame SAM pranešime, Lietuvoje šiuo metu galiojančiame kraujo donorų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, privalomųjų tyrimų sąraše nustatyta, kad po kiekvieno kraujo davimo atliekami serologiniai virusų ŽIV-I, hepatito B ir hepatito C ir nukleino rūgščių tyrimai. Kraujo donorystės įstaigos gali pasirinkti nukleininių rūgščių tyrimų metodą - individualiame mėginyje ar kaupinyje.
„Lietuvoje kaupinyje yra tiriami 6-8 donorų kraujas. Galiojanti tvarka užtikrina ankstyvą išaiškinamumą ir leidžia išvengti nelaimingų atsitikimų. Pereiti vien prie individualių mėginių tiriant nukleinines rūgštis yra brangus dalykas ir tai pareikalautų ne vieno papildomo milijonų litų. Tai atitinkamai pabrangintų kraujo donorystės centrų gaminamus produktus – kraujo komponentus“, - teigia SAM.
Anot ministerijos, geriausias saugios kraujo donorystės užtikrinimas yra neatlygintina donorystė.
„Lietuvoje neatlygintina donorystė sudaro tik 30 proc., mokama - net 70 proc. donacijų, kai Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje yra tik neatlygintina kraujo donorystė“, - teigia SAM.
Jos duomenimis, 2005-2010 metais Lietuvoje buvo nustatyti 165 donorai, sirgę hepatitu. Iš jų 157 buvo mokami donorai.