Naujas tyrimas rodo, kad tokie „žarnyno“ vėjaraupiai gali sukelti net skrandžio opas.
Mokslininkai jau kuris laikas žinojo, kad vaikystėje persirgus vėjaraupiais (kurie gali sukelti simptomus arba ne), jų virusas užrakinamas nervų ląstelėse prie galvos ir nugaros smegenų.
Daugelio žmonių organizmuose šis virusas tūno snausdamas ir nekelia jokių problemų. Tačiau kartais per nervų ląsteles jis gali prasiveržti į paviršių ir ant odos sukelti juostinę pūslelinę.
Kaip ir kodėl virusas prasiveržia, kol kas nežinoma. Tačiau pagal vieną versiją manoma, kad taip nutinka sergant ir susilpnėjus imunitetui.
Dabar Kolumbijos universiteto Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad virusas, žinomas kaip varicella zoster, tūno ir žarnyno nervinėse ląstelėse.
Mokslininkai mano, kad prasiveržęs virusas sukelia skausmą ir pažeidžia audinius. Gali būti, kad jį reikėtų kaltinti ir dėl tokių nepaaiškinamų sutrikimų kaip dirglaus žarnyno sindromas (kuris kelia pilvo spazmus, pūtimą ir skausmą).
Idėja, kad virusas gali glūdėti žarnyne, yra nauja, sako vienas iš tyrėjų, profesorius Michaelas Gershonas.
„Dabar stengiamės išsiaiškinti, ar virškinimo sistemos sutrikimai, kurių kilmės anksčiau negalėdavome paaiškinti, yra susiję su vėjaraupių virusu“, - teigė jis.
Šios tyrėjų išvados paremtos keliais pastaruoju metu atliktais tyrimais. Vieno tyrimo metu ištyrus šešis vaikus, sirgusius vėjaraupiais, paaiškėjo, kad virusas glūdėjo jų žarnyne.
Kiti eksperimentai, atlikti su jūrų kiaulytėmis, patvirtino, kad vėjaraupių virusas gali snausti žarnyne ir aktyvuotis, kai susilpnėja imuninė sistema.
Per naujausią tyrimą buvo ištirti šeši pacientai, sirgę skrandžio opomis. Ištyrus jų žarnyno audinių mėginius, paaiškėjo, kad jų visų pilvuose slėpėsi vėjaraupių virusas.
Vienas pacientas, 16 metų berniukas, kuriam buvo diagnozuota didžiulė skrandžio opa, vėjaraupių virusą turėjo visose ląstelėse aplink opą.
Šio tyrimo rezultatai bus pristatyti šią savaitę per mokslinę konferenciją Kalgaryje.
Profesorius M. Gershonas mano, kad šis virusas gali būti atsakingas net už neaiškias pacientų mirtis.
Šlapiuojančios pūslelės, kurias vėjaraupiai sukelia ant odos, gali būti labai pavojingos, jei iškyla skrandyje bei žarnyne. Gali būti, kad jos sukelia mirtiną kraujavimą, sako jis.
Jis taip pat pažymi, kad dirglaus žarnyno sindromas dažniau reiškiasi vyresnio amžiaus žmonėms. Tai sustiprina tikimybę, kad žarnyno vėjaraupių protrūkis žarnyno audiniuose sukėlė opą ir paskatino minimą ligą.
Juostine pūsleline taip pat dažniau sergama virš 70 metų, kai būna susilpnėjusi imuninė sistema.
Gyvūnų tyrinėjimai taip pat parodė, kad šis virusas gali sukelti žarnyno nepraeinamumą – rimtą ligą, kai viduriai neprastumia maisto pro žarnyną.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad norint patvirtinti, ar tokį patį sutrikimą šis virusas gali sukelti ir žmonėms, reikia daugiau tyrimų.
„Profesorius Gershonas yra šios srities lyderis ir faktas, kad vėjaraupiai žarnyne gali po kurio laiko aktyvuotis, yra įdomi. Tikrai įmanoma, jog kai kurie nepaaiškinami žarnyno sutrikimai kyla dėl vėjaraupių viruso“, - sakė gastroenterologas Pritashas Patelis, dirbantis Šv. Antano ligoninėje Didžiosios Britanijos Sario grafystėje.
Didžiojoje Britanijoje juostine pūsleline kasmet suserga 250 tūkst. britų. Ji susargdina vieną iš keturių žmonių virš 50 metų, nors gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms.
Simptomai paprastai prasideda nuo raumenų skausmo. Po jos seka bėrimas pūslelėmis, dažniausiai vienoje veido ar kūno pusėje.
Mokslininkai nuo juostinės pūslelinės yra sukūrę vakciną „Zostavax“, kuri apsaugo nuo ligos ar susilpnina jos simptomus.
Didžiosios Britanijos valstybinėse medicinos įstaigose jau nuo kitų metų ja gali būti skiepijami visi žmonės virš 50 metų.
