Įvairios temperatūros gėlo vandens naudojimas gydymo tikslais yra viena seniausių ir natūraliausių kasdienės terapijos formų. Ja siekiama padėti susirgusiam kūnui pačiam įveikti ligas.
Sveikata, ateinanti per vandenį
Dabar visiems įprastu tapusio termino SPA autorius, pagal vieną versiją, – Romos imperatorius Neronas, kuris šūkiu „Sanitas per aqua“ (SPA), reiškiančiu „sveikata per vandenį“, skatino žmones tikėti gydomosiomis vandens savybėmis ir neatpažįstamo pasikeitimo jėga. Kiti įsitikinę, kad šis terminas kilo nuo Belgijos miestelio Spa. Jį taip išgarsino gydomieji šaltiniai, kad jo vardu vadinamos vietos, skirtos gyvybinėms jėgoms grąžinti ir pasilepinti. Bet kuriuo atveju vandens terapija ir ritualai, augalinės medžiagos gydymo tikslais buvo pradėti naudoti jau seniai, o antikos laikais susiformavęs sveikatos ir kūno grožio kultas davė pradžią SPA pramonei.
Pasak daugelį metų šia sritimi besidominčios žurnalistės Anitros Brown, naujaisiais amžiais kunigas ir natūropatas Sebastianas Kneipas (1821–1897) sukūrė holistinį gydymo modelį, kuris iki šiol sėkmingai naudojamas kaip prevencinės ir natūralios medicinos gydymo metodas.
Dabar S.Kneipas laikomas ir gydomosios vandens terapijos – hidroterapijos – kūrėju ir pradininku. Vandens procedūros tinka visiems, jos skiriamos atsižvelgiant į paciento ligą, amžių, šilumos toleravimą. Sveikiems tai – puikus organizmo grūdinimas.
Nesvarumo būsena
Turbūt pastebėjote, kad vandenyje pakelti akmenį ar kitą daiktą daug lengviau negu ore. Vandenyje žmogaus kūną taip pat veikia sunkio jėga, nukreipta žemyn, ir keliamoji Archimedo jėga, nukreipta aukštyn. Tad žmogus sveria dešimtadalį savo svorio ir jaučiasi dalinio nesvarumo būklėje, gali plūduriuoti. Todėl mažiau apkraunami sąnariai, raumenys, mažėja skausmas, tampa lengviau judinti skaudančią ar sveiką kūno dalį. Būtent dėl to vandenyje lengviau atlikti įvairius judesio terapijos – kineziterapijos – pratimus, mankštą. Atliekama vandenyje ji yra du kartus veiksmingesnė nei sausumoje.
Mankšta vandenyje ne tik gydo, bet ir treniruoja visą kūną, gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, grūdina ir pakelia nuotaiką. Tokia terapija ypač rekomenduojama antsvorio ir stuburo problemų turintiems pacientams, nėščioms moterims.
Kaip teigė Kauno Dainavos poliklinikos Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyresnioji ordinatorė Nerija Petrulaitienė, šis gydymo būdas yra saugus, netraumuojantis, nes pratimus atliekančiam žmogui naudingas ir šilto vandens poveikis. Taip atpalaiduojami raumenys, sąnarius galima lengviau grąžinti į jų fiziologinę padėtį. Be to, visada šalia yra prižiūrintis specialistas.
Pasak gyd. reabilitologės Jolantos Kanonenkaitės, vandens slėgis ne tik sumažina sąnarių ir raumenų svorį, bet ir sukuria masažo efektą, padedantį atsipalaiduoti. „Masažas vandens srovėmis slopina nervų galūnių dirglumą ir padeda žaizdoms gražiau užgyti, neleidžia formuotis keloidiniams randams. Toks masažas ir nesvarumo būsena atpalaiduoja įtemptus raumenis, suaktyvina endorfinų – natūralių skausmą malšinančių hormonų – veiklą“, – aiškino specialistė.
Šilta, šalta... sveika
Vandens temperatūra – svarbus hidroterapijos veiksnys. Karštas vanduo padidina kūno temperatūrą ir plečia kraujagysles, todėl suaktyvėja kraujotaka ir pagreitėja gijimo procesai. „Tačiau karštos (per 40 °C) vonios gydymui taikomos tik prižiūrint specialistui. Jos gali padėti sutrikus medžiagų apykaitai, sergant radikulitu, sąnarių ligomis, esant raumenų skausmams“, – sakė gyd. J.Kanonenkaitė. Tokios vonios draudžiamos, jei žmogus serga hipertonija, stenokardija, ateroskleroze, tuberkulioze, diabetu, yra patyręs miokardo infarktą, išsekęs. Į karštą vandenį negalima lipti tik ką pasportavus ar įkaitinus raumenis, tokios procedūros netinka nėščioms moterims.
Šaltas vanduo (12–18 °C) didina organizmo atsparumą, veikia tonizuojamai, stabdo organizmo senėjimo procesus, šalina nuovargį. „Kad organizmas nepatirtų šoko, prie šaltos vonios reikia pratintis pamažu: pradedama nuo šiltos vonios (32–34 °C), vėliau pamažu leidžiamas vis šaltesnis vanduo, kol jo temperatūra nukrinta iki 12 °C. Šaltoje vonioje reikėtų gulėti ne ilgiau kaip 2–3 minutes“, – perspėjo pašnekovė.
Kontrastinės šilto ir šalto vandens vonios ne tik grūdina organizmą, bet ir atpalaiduoja raumenis, atveria odos poras, pagreitina kraujotaką, medžiagų apykaitą, pagerina deguonies pasisavinimą, padeda gydyti periferinių kraujagyslių ligas.
Plaukimas stiprina ir gydo
Mokantys ir mėgstantys plaukti gydomąjį vandens poveikį gali pajusti ir nesilankydami SPA ar reabilitacijos centruose. Pasak visuomenės sveikatos gydytojo biomediko Andriaus Kavecko, plaukimas yra vienas iš užsiėmimų, labiausiai veikiančių viso organizmo raumenų veiklą ir gebančiu jį atpalaiduoti. „Plaukiant stuburas nepatiria fizinio apkrovimo, todėl yra atpalaiduojamas. Atliekant judesius horizontalioje padėtyje raumenys dirba, tačiau slanksteliai negniuždomi, nes plaukiojant slanksteliams ir tarpslanksteliniams diskams neįmanoma sukurti per didelio krūvio. Kitas svarbus dalykas – plaukiant kūno laikysena būna taisyklinga“, – teigė medikas.
Jei dažnai plaukiosite, sustiprinsite visus raumenis, kvėpavimo organus, padidės jūsų plaučių gyvybinė talpa. Sistemingas plaukiojimas (bent 2–3 kartus per savaitę po 45 minutes) ugdo ištvermę, taisyklingą laikyseną, tobulina judesių koordinaciją, mažina nervinę įtampą, gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, grūdina visą organizmą.
Pasak gyd. reabilitologės J.Kanonenkaitės, plaukimu gali būti šalinami kaulų ir sąnarių traumų bei ligų padariniai, gydoma neurozė, nutukimas, kai kurios vidaus organų ligos. Plaukimo pratybos draudžiamos, sergant ūminėmis vidaus organų ligomis ar paūmėjus lėtinėms ligoms, sergant epilepsija, psichikos, grybelinėmis ligomis, šlapimo ar išmatų nelaikymu, jei yra atvirų žaizdų, trofinių opų, iškart po operacijų.
Jei negalite plaukioti, pabraidykite. Doc. dr. Juozas Vasiliauskas, knygos „Gamtos vaistinė“ autorius, pabrėžė, kad ne tik plaukimas, bet ir braidymas šaltame vandenyje iki blauzdų gerai veikia sutrikus veninei kraujotakai.
