Niekuo nepasitiki
Prieš daugelį metų vargiai kas būtų patikėjęs, jog vadinamieji asfalto vaikai karvę ar arklį bus matę tik paveikslėliuose. Tad mintis, kad ilgainiui visiškai nebeprisiminsime tikrojo pomidorų kvapo bei skonio, nes bus galima įsigyti tik „plastmasinių“ daržovių, skamba ne taip jau ir makabriškai. Regis, kasdien vis sparčiau judame to link.
Ilgametę profesinę patirtį turinti klaipėdietė maisto ruošimo technologė Valerija Klovienė pripažino, jog tai, ką ir kaip mes šiandien valgome, neretai šokiruoja.
Dabar negalima pasitikėti visiškai niekuo – nei maisto produktų tiekėjais, nei maitinimo įstaigomis, mano moteris.
„Mano senelė mirė sulaukusi daugiau nei 100 metų. Nes valgė švarius produktus. Dabar be chemijos niekas bulvių neužaugina. O mes savo lysvėse tuos “koloradus„ surenkame rankomis“, – šypsojosi pašnekovė.
Tad klaipėdietė stengiasi viskuo, kiek įmanoma, apsirūpinti pati: savo darže užsiaugina daržovių, vaisių, prieskonių, o valgį gamina namuose – pradedant kasdieniu stalu ir baigiant gėrybių ruošimu žiemai.
Kad šeimininkauti namie kainuoja daug laiko ir pastangų, pasak V.Klovienės, mitas – moteris galėtų pasiūlyti galybę receptų, kaip iš paprasčiausių produktų ir nesudėtingai pasigaminti puikiausių patiekalų.
„Stebuklingoji“ druskelė
V.Klovienė prisimena, jog seniau bent jau būdavo paisoma griežtų standartų. Dabar esą susidaro įspūdis, kad visur palaida bala.
„Pavyzdžiui, šiandien niekas neturi supratimo apie mėsos brandinimą. O juk šviežiai papjauto gyvulio mėsa negali būti iš karto valgoma. Kai perku mėsą, visada paklausiu, kada skerstas gyvulys, ir pati pabrandinu“, – aiškino pašnekovė.
Specialistės teigimu, 0 laipsnių temperatūroje kiauliena turi būti brandinama mažiausiai 5 paras, tik tada ji bus minkšta, gardi, kvapni, o jautieną reikėtų brandinti apie 30, paukštieną – vieną parą.
„Kaip daro prekybos centruose – nežinau. Jei mėsa tiek, kiek reikia, neišlaikoma, gal jai minkštinti naudojama speciali druskelė? – svarstė V.Klovienė. – Turiu vieną giminaitį, kuris yra tokios druskelės gerbėjas – sako, pasibarstau ir valgau, mėsa minkšta minkšta. Kartą pajuokavome – ar tik nesuminkštės skrandis. O štai dabar žmogus turi vėžį. Žinoma, galima tik spėlioti, ar dėl to, ar dėl ko kito.“
Nežinia, kas burnoje
Moterį stebina ir paukštienos kokybė. „Kiek teko ir valgyklose dirbti, ir namie šeimininkauti, višta per 20 minučių niekada neišvirdavo, reikėdavo bent 40 minučių. O dabar ji tiesiog ištyžta. Manau, kad paukštiena taip pat kažkuo apdorota“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot klaipėdietės, bent jau guodžia tai, jog mes dar galime jausti tikros mėsos skonį.
„O Vokietijoje – jau nebe. Ten paukštieną dėl salmoneliozės dezinfekuoja. Kažką turi burnoje, bet nežinai, ką valgai“, – pripažino V.Klovienė.
Tiems, kuriems svarbu, ką krauti į skrandį, pašnekovė pataria apskritai vartoti kuo mažiau mėsos, verčiau rinktis namie gamintą maistą, o maitinimo įstaigose šiukštu nevalgyti skrudintų produktų, kuriems dažniausiai naudojami pigūs riebalai, turintys kenksmingų sočiųjų ir trans-riebalų.
„Dabar maistas labai chemizuotas, sintetinis, dažnai – tiesiog be skonio, – pripažino pašnekovė. – Teko ir man pasisodinti tokių pomidorų, kur vienas krūmas išaugina 30 didelių vaisių. Paragavau – kieti, beskoniai. Jei nematytum, nė nesuprastum, ką valgai. Man atrodo, kad jie genetiškai modifikuoti.“
Nebėra nieko tikra
Dar kategoriškesnis dabartinio maisto kokybės klausimais – nepriklausomu mitybos ir kulinarijos ekspertu prisistatantis Vincentas Sakas.
Vyras teigia, jog maisto prekių parduotuvėse maisto prekių iš viso nėra, nes ant prekystalių dabar – išvien maisto produktų surogatai. Esą nėra duonos ir kepinių, pieno, mėsos produktų, nebėra net gerų kruopų ir grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, o viskas, kas supakuota, – žalinga žmogaus organizmui, nuodai.
Pasak eksperto, visa tai vartojantieji virsta biomase, kuri jau sudaro 90 proc. visų šalies gyventojų.
„15 metų diena iš dienos kalu tuos dalykus, net alaus gėrikams aiškinu – žmonės, atsipeikėkite, Lietuvoje alaus niekas nebegamina“, – emocingai kalbėjo pašnekovas, prisipažinęs, kad dėl savo kovingumo yra daug kam nepatogus.
„Tie, kurie anksčiau vis reklamuodavosi, kad per savaitę reikia išgerti vieną, o dabar – jau dešimt buteliukų gėrimo, kuris sutvarko vidurius ir visa kita, grasino mane paduoti į teismą. Bet kai pasakiau, kad jų minimų mokslinių tyrimų institutų nėra pasauliniame mokslinių tyrimų institutų sąvade, pasibaigė bet kokie grasinimai. Būna, ir išvadina negražiai, bet kadangi aš nepriklausau biomasei, nieko nebijau, man tas pats“, – dėstė vyras.
Uždelsto veikimo bomba
V.Sako nuomone, mityba lemia 85 proc. mūsų ligų, 10 proc. – judėjimo stoka, 5 proc. – kiti civilizacijos faktoriai, ypač – oro tarša.
„Garsusis okeanografas Cousteau šnekėjo apie tai, kad žmonių yra per daug ir juos reikia naikinti. Jis su savo mokslininkais buvo apskaičiavęs, kad jei kiekvieną dieną būtų sušaudoma po 100 tūkst. žmonių, po 10 metų pasiektume tokį lygį, kad galėtume normaliai egzistuoti. Yra paprastesnis būdas – juk kariuomenei išlaikyti reikia daug lėšų. Geriausia gaminti surogatus, ir žmonės patys išmirs. Jau dabar tuo paremta visa vaikų mityba. Pastarieji moksliniai tyrimai byloja, kad tik 12 proc. mokyklinio amžiaus vaikų yra sveiki, visi kiti – ligoniukai“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot eksperto, šiandien Lietuvoje prekiaujame ne kiaulių, o kiauliagyvių mėsa, kurie auginami greituoju ir smirdančiuoju danišku cheminiu būdu. Cheminiais augimo skatintojais esą „farširuojami“ ir kiti naminiai gyvuliai, paukščiai.
V.Sako žodžiais, parduotuvėse nebeįmanoma įsigyti ir rūkytos mėsos – yra tik mirkyta.
Į pastabą, kad kur tik besi – visur blogis, ekspertas taip pat turi atsaką: valgyti yra ką, tik reikia mokėti pasiimti.
Ekologija – ne prabanga
„Yra ir sąžiningai dirbančių žmonių, kaip visur. Atlieku visokius bandymus, jei reikia mėsos, šefuoju jaunus ūkininkus, kurie užsiima gerąja žemdirbyste. Ir kai man sako, kad ekologiniai produktai turi kainuoti brangiau, nesutinku – jie turi kainuoti du tris kartus pigiau, nes mažiau ir išlaidų. Užsiimant gamtine žemdirbyste, nereikia arimų, ravėjimų, pirkti pesticidų, trąšų ir visos kitos chemijos, o derlius – dvigubai didesnis“, – aiškino pašnekovas.
Antrindamas V.Klovienei, V.Sakas taip pat pataria vartoti kuo mažiau mėsos, o šiuo metu suskubti pasimėgauti ir apsirūpinti vasariškomis gėrybėmis.
Ir nors, pašnekovo nuomone, sovietmetis padarė juodą darbą, iškreipdamas mūsų suvokimą, kas yra tikrasis kulinarinis paveldas, tuo metu bent jau maisto kokybė buvo geresnė.
