40 proc. nutukimas yra paveldimas, tačiau 60 proc. sudaro aplinkos poveikis, ypač mitybos įpročiai. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g torto gabaliuką, turintį apie 400 kcal, reikia nubėgti 7 km, kad jas sudegintume. Dar viena nemaloni naujiena – nutukę ligą gauname visam gyvenimui, net jei pavyksta numesti svorį.

Nutukimas, kaip liga, lieka visam gyvenimui

Nutukimo gydymas chirurginiu būdu pasaulyje pradėtas dar 6-ame dešimtmetyje. Šiuo metu populiariausios yra dvi – skandžio apjuosimas reguliuojama juosta (vadinamoji žiedo operacija) ir skrandžio apylankos operacija (vadinamoji skandžio mažinimo operacija). Lietuvoje žiedo operacijos pradėtos daryti 2004 m. Pastaruoju metu Santariškių klinikose jų kasmet atliekama nuo 100 iki 150, o visoje Lietuvoje – apie 250-300.

Anot G. Brimo, šiai operacijai nustatytos griežtos indikacijos, kurių griežtai laikosi viso pasaulio medikai: operacija galima, kai kūno masės indeksas (KMI) siekia ne mažiau 35, jei žmogus serga gretutinėmis ligomis, susijusioms su nutukimu (cukriniu diabetu, kraujospūdžio padidėjimu, turi sąnarių, stuburo problemų), o jei tokių ligų nėra – ne mažiau 40. Be to, žmogus turi būti išbandęs kitus nutukimo gydymo metodus. Normaliu laikomas 18,5-25 KMI, o 25-30 KMI grupė vadinama antsvoriu.

*
„Nors nutukimas pripažintas liga, iki šiol dar daug kas svarsto, ar tai tiesa. Deja, ir dauguma gydytojų nesupranta nutukimo grėsmės. 80 proc. atvejų pacientai dėl nutukimo kreipiasi patys, o ne siunčiami šeimos ar kitų specialybių gydytojų. Šeimos gydytojas tiesiog gydo gretutines ligas ir pataria numesti svorio. Patarimas, kaip tai padaryti, būna labai paprastas – mažiau valgyti ir daugiau judėti.

Čia pacientas ir atsiduria uždarame rate. Jis iš tiesų daug metų stengiasi numesti svorį laikydamasis įvairiausių dietų. Mano pacientai dažnai yra labai geri dietų specialistai. Viena pacientė siūlėsi padovanoti 10 sąsiuvinių su įvairiausiomis dietomis – pagal mėnulio fazes, maisto sudėtį, kraujo grupę, maisto derinimą ir pan. Problema ta, kad jei mums iš tiesų taip lengvai pavyktų kovoti su nutukimu, nebūtų pasaulyje jo augimo tendencijų. JAV šiuo metu nutukę trečdalis žmonių, dar trečdalis turi antsvorį. Lietuvoje yra 20 proc. nutukusių žmonių, prieš 10 metų buvo 15 proc.“, - pasakojo medikas.

Pašnekovas sutiko, kad dietos ir fiziniai pratimai iš tiesų padeda numesti svorį, tačiau vos tik šią veiklą nutraukiame, svoris grįžta. Tai reiškia, kad net numetęs svorį žmogus nėra pasveikęs – nutukimas, kaip liga, lieka visam gyvenimui. Beje, po skrandžio mažinimo operacijos – taip pat.

2050 m. Amerikoje gali nelikti nė vieno nenutukusio žmogaus

„Amerikoje teigiama, kad efektyviausia priemonės sumažinti sveikatos apsaugos sistemos kaštus yra spyna ant šaldytuvo. Mat nutukimas susijęs su maždaug 30 lėtinių ligų. Bėda ta, kad žmogus paprastai turi raktą nuo spynos. Todėl paskaičiuota, kad 2050 m., jei tendencijos išliks tos pačios, Amerikoje bus nutukę visi žmonės“, - liūdnas prognozes dėstė G. Brimas.

Anot jo, 40 proc. šios ligos paveldima genetiškai. Evoliuciškai tai buvo labai teigiamas požymis. Kadaise buvo naudinga sukaupti kuo daugiau atsargų riebalų pavidalu. Tai garantavo geresnį išgyvenamumą badmečio ir epidemijų metu. Šiandien, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau žmonių miršta nuo persivalgymo nei nuo bado, todėl mūsų atsineštas genetinis kodas nebėra naudingas. Juolab kad 60 proc. rizikos nutukti sudaro šeimos ir socialinė aplinka: mes vis mažiau dirbame fizinio darbo, o smegenys energiją naudoja labai taupiai, taip pat vis mažiau judame patys. Taigi gyvename aplinkoje, kuri genetinį polinkį tukti turintiems žmonėms yra nepalanki.

„Kai pacientų klausiu, kada paskutinį kartą mynė dviratį, dažnai išgirstu atsakymą – prieš 10 ar 15 metų. Tuo tarpu suvalgius 100 g torto gabaliuką, turintį apie 400 kcal, reikia nubėgti 7 km, kad šios kalorijos būtų sudegintos. Klausimas: kada paskutinį kartą valgėme torčiuko ir kada paskutinį kartą bėgome 7 km? Be to, maistas, kurį valgė mūsų senoliai, labai skiriasi nuo dabartinio. Šiuolaikinis maistas yra labai išgrynintas – turime grynus riebalus, baltymus ir angliavandenius. Dabar specialiai į duoną pradėta dėti vadinamųjų „šiukšlių“ (pavyzdžiui, sėlenų). Anksčiau tos atliekos natūraliai likdavo maiste“, - aiškino pašnekovas.

Medikas pasakojo, kad ir po skrandžio mažinimo operacijos žmogui tenka keisti mitybos įpročius – reikia valgyti lėtai, gerai kramtyti, pajutus sotumo jausmą nustoti valgyti. „Mes taip mokome valgyti savo vaikus, bet patys to nedarome. Galbūt tai irgi viena iš nutukimo priežasčių. Greitas maistas žalingas ne tik tuo, kad jame yra daug kalorijų, apetitą skatinančių priedų, bet ir todėl, kad jis skatina greitai valgyti, todėl smegenys į pakankamą maisto kiekį sureaguoja per vėlai“, - svarstė pilvo chirurgas.

Mirties rizika – nuo 0,1 iki 0,5

G. Brimas tikino, kad pasidaryti skrandžio mažinimo operaciją negali užsimanyti bet kuris, pinigų turintis žmogus, nusprendęs esąs per storas. „Operacija – tai gydymas. Jei norite tik pagerinti kūno linijas, eikite pas plastikos chirurgus. Tiesa, ir ši operacija gali būti atliekama nuo 30 KMI, jei žmogus jau viską išbandė, tačiau ligonių kasos už ją nemokės. Be to, chirurgai laikosi griežtos taisyklės – neprotinga operuoti neprotingą žmogų. Net jei jo kūno masės indeksas didžiulis, bet žmogus turi psichikos sutrikimų, jis neoperuojamas. Jei pacientas serga depresija, kuri gali būti susijusi ir su nutukimu (Amerikoje 60 proc. nutukusių žmonių kenčia nuo depresijos), jis gali būti operuojamas tik po specializuotos psichiatro konsultacijos“, - teigė medikas.

Ligonių kasos už operaciją, paciento priežiūrą ligoninėje ir vaistus ligoninei sumoka apie 3000 litų, tačiau apie 5700 litų kainuojančią reguliuojamąją juostą arba panašiai kainuojantį skrandžio apylankos operacijai naudojamą aparatą pacientui tenka nusipirkti pačiam. „Manau, operacijų Lietuvoje būtų dvigubai ar net trigubai daugiau, jei pacientui už jas nereikėtų mokėti. Dauguma nutukusių pacientų nėra turtingi, dažnai jie turi invalidumą, todėl pinigus operacijai skolinasi ar net ima paskolas“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, praėjus maždaug 3 metams po operacijos, žmogus numeta 60-70 proc. viršnorminės kūno masės. Pavyzdžiui, jei žmogus turi sverti 70 kg, o sveria 170 kg, jis netenka apie 60 kg. Tačiau po 5 metų organizmas šiek tiek prisitaiko prie naujos situacijos ir svoris vėl gali pradėti augti. Ankstesnės ribos, mediko teigimu, jis nepasiekia, visgi, kad svoris neaugtų, laikas nuo laiko tenka reguliuoti žiedą.

Operacijos sudėtingumas priklauso nuo paciento svorio. „Mano sunkiausias pacientas svėrė 300 kg. Jo kūno masės indeksas buvo 98“, - teigė G. Brimas.

Beveik 900 operacijų atlikęs medikas šiemet turėjo ir pirmąjį mirties atvejį. Praėjus 8 dienoms po operacijos mirė230 kg sveriantis jaunas vyras. „Reikia žinoti, kad nėra chirurginio gydymo, kuris neturėtų mirties rizikos. Jei mirštamumas po operacijos mažesnis nei 1 proc, t. y. kai iš 100 miršta mažiau nei vienas pacientas, tai laikoma maža rizika. Po žiedo operacijos mirštamumas yra 0,1, t. y. miršta vienas iš tūkstančio, po skrandžio plonosios žarnos apylankos – 0,5. Palyginimui, itin populiarios klubo sąnario transplantacijos operacijos rizika, kaip paskaičiavo amerikiečiai, yra 0,3“, - pasakojo G. Brimas.

Dietologai skrandžio mažinimo operacijas vertina atsargiai

Dietologai skrandžio mažinimo operacijas vertina nevienareikšmiai. Anot gydytojos dietologės, medicinos mokslų daktarės Editos Gavelienės, tai vienas iš gydymo metodų, kuris turi savo privalumų ir trūkumų. Panacėja jo vadinti negalima, kadangi svoris gali grįžti ir po tokių operacijų.

„Nutukimas gali ir turi būti gydomas chirurginiu būdu tada, kai to reikia. Tačiau šiuo metu vyraujanti nuomonė, kad „pasidarau operaciją ir esu lieknas“ – klaidinga. Tai dar vienas būdas neprisiimti atsakomybės. Nutukimas – liga, gydoma konservatyviai arba radikaliai. Žiedas – operacija, „sunkioji artilerija“. Gydant nutukimą, ji taikytina tik kraštutiniais atvejais, kai žmogui kyla grėsmė dėl gyvybės ar sveikatos. Apie operacijos būtinumą sprendžia gydytojų konsiliumas“, - teigė pašnekovė.

Anot E. Gavelienės, dauguma asmenų mano, kad operacija išsprendžia viską ir pačiam daugiau nereikės nieko daryti. Bet suformuotam mažesniam skrandžiui reikia daugiau dėmesio: turi mažiau ir dažniau valgyti, atsisakyti alkoholio, kad neprarastum budrumo maisto kiekiui. Taigi, būtina matyti kada, ką, kiek valgai.

„Šis chirurginis nutukimo gydymo metodas gali ir turi būti tas žingsnis, po kurio būtina keisti maitinimosi ir gyvensenos įpročius, atvedusius iki operacijos. Deja, tenka matyti, kad žmonės to nenori suprasti. Jeigu po operacijos nebus skiriamas tinkamas dėmesys mitybai, svoris gali ir nemažėti. Medicininių tyrimų duomenys skelbia, kad geriausias efektas po chirurginio nutukimo gydymo stebimas pirmuosius 6 mėnesius po operacijos: mažėja svoris, mažėja depresija, gerėja gyvenimo kokybė. Tačiau nustatyta, jog po dviejų metų po operacijos, stebimas svorio didėjimas. Tai dažniausiai susiję su žmonių nenoru keisti gyvensenos. Žmogus pasiilgsta persivalgymo jausmo, pradedama ieškoti būdų kaip suvalgyti daug sotaus maisto. Pavyzdžiui, pradeda valgyti šokoladą, kitus saldumynus“, - aiškino dietologė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (124)