Rizika – didžiulė
Kasmet kritimą patiria 30−60 proc. suaugusių žmonių, maždaug pusė jų – daugiau negu vieną kartą. Moterys dažniau susižeidžia negu vyrai, nes jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze.
„Griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia 22−60 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Daugelis kritimų pasitaiko užsiimant kasdiene veikla: einant, sėdantis, stojantis, dirbant namų ruošos darbus. Apie 32 proc. griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10 proc. – lipant laiptais, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Viktorija Andreikėnaitė. – Kritimai – dažniausia vyresnio amžiaus žmonių trauma namuose. Namie įvyksta 48 proc. visų griuvimų, trečdalis jų − miegamajame.“
Dėl osteoporozės ir prastos sveikatos traumos paprastai būna sunkesnės, dažniau sukelia komplikacijų, po kurių ilgiau sveikstama.
Pavojaus šaltiniai
Dalis pagyvenusių žmonių vartoja vaistus, kurių šalutinis poveikis gali būti galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas.
„Reikia prisiminti ir tai, kad daug vyresnių žmonių turi kitų sveikatos problemų, galinčių turėti įtakos kritimui (silpna rega, sutrikusi sąnarių ir raumenų veikla ir kt.). Be to, kritimai dažnesni, jei buitinės sąlygos nėra pritaikytos pagyvenusiam žmogui. Nepatogus buto planas, nepatogios pagalbinės vaikščiojimo priemonės, net nepatogi avalynė gali tapti traumos priežastimi“, – pabrėžia V. Andreikėnaitė.
Rizika namuose padidėja, jei ant laiptų ir grindų yra nereikalingų daiktų (batai, išmėtyti žurnalai). Saugiam pagyvenusio žmogaus judėjimui gali trukdyti baldai, užstojantys praėjimą.
„Prie aplinkos pavojaus prisideda ir netvarkingi kilimai, kai nepritvirtinti jų kraštai. Taip pat senukams pavojingi maži kilimėliai, nepažymėti laiptų kraštai, kai nėra turėklų, slidžios grindys, – vardija pašnekovė. – Susirūpinti reikėtų ir tada, kai laiptinėse, koridoriuose, vonioje nepakankamas apšvietimas, nepritvirtinti telefono, elektros laidai, per žemas ar per aukštas klozetas, aukštas durų slenkstis.“
Nėra gerai, jeigu dažnai naudojami daiktai yra sudėti nepatogiose vietose, o jiems pasiekti naudojamos kėdutės ar kopėčios.
Dėmesio: ligos!
Senatvė dažnai yra susijusi ne tik su biologiniu amžiumi, bet ir su ligomis.
„Rizika, susijusi su sveikatos būkle, gali būti lėtinės ligos ar būsenos: insultas, Parkinsono liga, artritas, širdies ligos, cukrinis diabetas; ūmios ligos (pvz., infekcijos); su amžiumi susiję jutimo pokyčiai: regos, klausos pablogėjimas, lytėjimo jautrumo silpnėjimas, gebėjimo žinoti, kaip judėti ar atlikti kokį nors judesį nežiūrint, sumenkimas; judrumo problemos, įskaitant sulėtėjusius refleksus, raumenų suglebimą, netinkamą eiseną; psichinė sveikata: depresija, alkoholio vartojimas, demencija, netinkama mityba, miego stygius ir panašios būklės“, – dėsto V. Andreikėnaitė.
Kritimo priežastimi taip pat gali būti pavojingas elgesys: avėjimas netinkama, nepatogia, slidžiais padais avalyne, vaikščiojimas tiek namuose, tiek lauke, kai slidu, ilgų drabužių dėvėjimas.
„Jei dažnai svaigsta galva, aptemsta akyse, apie tai būtina pranešti gydytojui, – pataria pašnekovė. – Apskritai nereikėtų daryti staigių judesių: staigiai keltis iš lovos, nuo kėdės. Pavojinga ir neapdairiai vartoti vaistus, kurie veikia koordinaciją, slopina reakciją (raminamieji, migdomieji ir pan.). Siūlyčiau vengti sunkių rankinių ar nešulių, nes jie gali sutrikdyti pusiausvyrą. Nereikėtų bandyti pasiekti sunkiai pasiekiamų daiktų, kai galima paprašyti kito, kad paduotų.“
Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat padidina riziką. Ypač jeigu geriama iki pusiausvyros sutrikimo ar sveikos nuovokos praradimo.
Saugūs namai
Kad būtų išvengta kritimų, svarbu saugiai sutvarkyti buitį: elektros jungiklis turi būti ir laiptų apačioje, ir viršuje, laiptai – tvarkingi, neslidūs, pažymėtais kraštais ir gerai apšviesti, kilimai – tvarkingai pritvirtinti prie laiptų, nuo sienos iki sienos, dažnai naudojami daiktai – sudėti patogiose vietose, sunkūs daiktai – žemesnėse lentynose.
„Reikėtų pašalinti visus mažus kilimėlius arba naudoti kilimėlius neslidžia apačia, nedėti jų laiptų viršuje ar apačioje, taip pat tose vietose, kur daugiausia vaikštoma, taip pat būtina atidžiai žiūrėti, kad po kojomis nesimaišytų naminiai gyvūnai. Galima užkabinti jiems ant kaklo varpelį, kad girdėtųsi, kur jie yra“, – pataria V. Andreikėnaitė.
Būtina pasirūpinti, kad po kojomis nesipintų jokie laidai ir daiktai. Įsitikinkite, kad grindų dangos paviršius nėra slidus, ypač ant laiptų, balkone, prie įėjimo į namus. Pašalinkite paaukštintus durų slenksčius. Saugiausia, kai šviesos jungiklis yra prie pat įėjimo į miegamąjį.
„Įsitikinkite, kad kelias nuo lovos iki tualeto yra laisvas. Įsigykite lempą prie lovos. Duše ir vonioje naudokite guminį ar neslidžia apačia kilimėlį. Prie tualeto ir vonios būtina įrengti ranktūrius. Jei reikia, naudokite kėdutę duše ir vonioje, – vardija pašnekovė. – Patariama turėti vandenį sugeriančių šluosčių, kad prireikus būtų galima greitai nušluostyti drėgmę. Jeigu kas išsipylė, būtina iškart iššluostyti, kad nebūtų rizikos paslysti.“
Mankšta ir tinkama mityba
Kad išvengtumėte kritimo, svarbi nuolatinė mankšta. „Yra daugybė pusiausvyrą gerinančių pratimų. Bene saugiausia fizinio aktyvumo forma – pasivaikščiojimai. Rekomenduojami pasivaikščiojimai su lazdomis, t. y. šiaurietiškas vaikščiojimas“, – sako V. Andreikėnaitė.
Patariama vartoti liesų pieno produktų: pieno, jogurto, varškės, sūrio, nes juose daugiau kalcio. Taip pat galima, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, vartoti maisto papildų (kalcio ir vitamino D), skirtų kaulų medžiagų apykaitai gerinti. Jei reikia, gydytojui rekomendavus, galima naudoti klubų apsaugos nuo kaulų lūžių bei judėjimo priemones. Tik būtina tai daryti tinkamai.
Pagyvenusių žmonių šeimos nariai, giminaičiai ar kiti prižiūrintys asmenys taip pat gali prisidėti prie prevencijos priemonių, paskatindami vyresnio amžiaus žmogų prašyti pagalbos, jei mato, kad pats ko nors saugiai atlikti negali.