Ligos užkratas aplinkoje išlieka ilgai

Užkrečiamų ligų ir AIDS centras įspėja, kad vasarą įkyriai aplink namus ar poilsiavietę besisukančios musės gali platinti daugybę infekcinių ligų ir tapti žarnyno infekcinių ligų protrūkių priežastimi. Daug ligų sukėlėjų jos nešioja ir savo žarnyne, kuriuos platina kartu su išmatomis, nutūpdamos ant maisto produktų, indų, drabužių, baldų.

Daugelis žarnyno ligas sukeliančių mikroorganizmų yra atsparūs fizikiniams, cheminiams ir biologiniams aplinkos veiksniams. Pavyzdžiui, vidurių šiltinės ir paratifų bakterijos salmonelės vandenyje ir dirvožemyje gyvybingos išlieka 30-90 dienų, o mėšle, esant 5 laipsnių temperatūrai, išgyvena iki 150 dienų. A virusai išlieka atsparūs aplinkoje apie 1 mėnesį, o vandenyje – net iki 12 mėnesių. Dizenterijos sukėlėjos – šigelės – vandenyje, maisto produktuose, daržovėse išlieka gyvybingos 5-4 dienas. Pernai Europoje ne vieną gyvybę nusinešusi E. Coli bakterija mėšle išgyvena per 100 dienų, jei temperatūra siekia 5 laipsnius, ir iki 49 dienų, esant 30 laipsnių temperatūrai.

Specialistų teigimu, Lietuvoje aptinkama daugiau nei 60 įvairių musių šeimų atstovų. Žmonių gyvenamosiose vietose dažniausiai sutinkamos naminės, kambarinės, piktmusės ir mėlynosios musės. Musės gyvena ir veisiasi arklių, karvių, kiaulių, paukščių mėšle, žmonių išmatose, sugedusioje mėsoje, dvėselienoje, skrepliuose, supuvusiuose vaisiuose ir daržovėse, virtuvės atliekose, pūvančių augalų likučiuose, sąvartynuose. Iš vystymosi vietų išskridusios musės gyvena tarp žmonių, tupia ant maisto ir buitinės paskirties daiktų.

Vienos musės atnešto užkrato užtenka, kad susirgtume

Kaip pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Zdanevičienė, vasarą visada padaugėja infekcinių žarnyno susirgimų. Tai lemia keletas veiksnių – šiltas oras, netinkamai laikomas maistas, atsiranda daugiau mikrobų pernešėjų.

Biruta Zdanevičienė
„Musės – iš tiesų vienas iš ligų, sukeliančių labai nemalonius simptomus, perdavimo būdų. Atskridusios iš nešvarios aplinkos, jos tupia ant maisto – mėsos, pieno produktų, daržovių, vaisių. Kai kurioms ligoms to užkrato kiekio, kurį atnešė viena musė, ir užtenka, kad žmogus susirgtų. Žinoma, neįmanoma nustatyti, ar žmogus susirgo dėl musės atneštos infekcijos. Gali būti daug kitų veiksnių – pavyzdžiui, maisto produktai laikomi netinkamai, nešvarios rankos. Visgi faktas, kad musės perneša ligų sukėlėjus, neginčijamas. Beje, kuo daugiau aplink zuja musių, tuo labiau tikėtina, kad netoliese yra daug šiukšlių ir netvarkinga aplinka“, - aiškino pašnekovė.

B. Zdanevičienė mokslinėje literatūroje rado aprašytų atvejų, kad musės, pernešdamos ant savo kojyčių askaridžių kiaušinėlius, netgi gali platinti šunų askaridozę – sunkią kirmėlių sukeltą ligą, taip pat kitas ligas.

Taigi su maistu reikia elgtis dėmesingai, nepalikti neuždengto, laikyti jį šaldytuve. Palikdami maistą šilumoje mes sudarome sąlygas musės atneštam ligos užkratui dar ir pasidauginti. Ilgiau pastovėjusį maistą specialistė patarė prieš valgant dar kartą nuplauti arba apdoroti karščiu – virti, kepti, troškinti.

„Žarnyno infekcijoms ypač jautrūs vaikai. Suaugusieji turi stipresnį imunitetą, nes per savo gyvenimą jau yra susidūrę su panašiais mikroorganizmais. Todėl tą patį produktą suvalgęs suaugęs žmogus gali ir nesusirgti, o vaikas susirgs“, - teigė B. Zdanevičienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)