Sveikatos ministro Raimondo Šukio sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija turi per artimiausias savaites priimti rekomendaciją ministrui, ar skirti tarnybinę nuobodą VLK vadovui ir kitiems tarnautojams. Tai Alfa.lt patvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėjas Remigijus Bielinskas. Jei VLK direktoriui bus skirta net menkiausia drausminė nuobauda, A. Sasnauskas turėtų netekti pareigų.
Nemalonumai VLK dėl neskaidrių protezų pirkimų prasidėjo po to, kai Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro filialo direktorius Gediminas Degutis, neapsikentęs kartelinių susitarimų VLK organizuojamuose konkursuose, kreipėsi į Seimo Audito komitetą.
Konkurencijos taryba pripažino, kad Ligonių kasa pažeidė įstatymus. Nepaisant VLK pastangų, šį Tarybos sprendimą paliko galioti ir administraciniai teismai.
Jei tarnybinį tyrimą atliekanti SAM komisija rekomenduos VLK direktoriui A. Sasnauskui skirti drausminę nuobaudą ir ministras pasirašys tokį įsakymą, tai jau bus antroji drausminė nuobauda per šiuos metus ir A. Sasnauskas turtėtų netekti keturis milijardus litų administruojančios VLK direktoriaus pareigų. Mat birželio 4 d. sveikatos apsaugos ministras R. Šukys jau skyrė A. Sasnauskui tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Jis skirtas po to, kai gegužės 15 d. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą su reikalavimu tarnybinėn atsakomybėn patraukti VLK direktorių, VLK Ekonomikos departamento direktorę Liną Puidokienę, VLK Teisės skyriaus vedėją Vitaliją Giškovą ir kitus VLK tarnautojus taip pat dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.
Apygardos prokurorai sprendimą priėmė remdamiesi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) surinktais duomenimis. Valstybės kontrolė nustatė, kad Ligonių kasa 700 milijonų litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų padėjo į vieną komercinį banką - AB „Swedbank" ir taip per metus sukaupė beveik šešis milijonus litų palūkanų. Kai kurios gydymo įstaigos tvirtino, kad tada, kai pinigai ramiai gulėjo banke, ligoninėms ir poliklinikoms buvo kompensuojama nuo aštuoniasdešimties iki devyniasdešimties procentų išlaidų už pacientų gydymą. Tokį lėšų „užšaldymą" pasmerkė ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, mat, Valstybės kontrolės duomenimis, už indėlį iš komercinio banko Ligonių kasos gavo nuo 5,5 iki 2 procentų metinių palūkanų, tuo metu Lietuva per patį krizės įkarštį tarptautinėse rinkose pasiskolino 1,5 milijardo dolerių už obligacijas mokėdama 6,5 proc. metinių palūkanų.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje nagrinėjama piktnaudžiavimo tarnyba byla, kurioje VLK vadovas A. Sasnauskas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų kaltinamas pažeidęs Valstybės tarnybos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, Konkurencijos įstatymus bei VLK vidaus teisės aktus ir „2009 m. laikotarpiu nuo balandžio mėnesio iki 2010 m. sausio tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitokios asmeninės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė".
Vykdydama slaptą A. Sasnausko darbo kabineto ir mobiliojo ryšio telefono sekimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba nustatė, kad „dirbdamas VLK patalpose, esančiose Kalvarijų g. 147, Vilniuje, siekė nuolatos turėti informacijos apie tai, ar operatyvinės veiklos, ar bet kokie kiti subjektai nevykdo jo pokalbių kontrolės, ar jo kabinete nėra įrengę pasiklausymo ir vaizdo stebėjimo įrangos". Dėl to A. Sasnauskas su savo pažįstamu Robertu Janickiu, dirbančiu UAB „Gelsauga", sutarė, kad jo kabinetas bus tikrinamas ir dėl to siekė, kad ši bendrovė „su VLK pasirašytų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią per vienerius metus gautų iki 100 000 litų".
VLK direktoriaus kabinete „Gelsauga" technikos specialistai iš tiesų rado STT Vilniaus valdybos įmontuotą vaizdo ir garso fiksavimo priemonę. Tai atpalaidavo A. Sasnauską. Tačiau jo pokalbiai ir toliau slapta buvo įrašinėjami, mat VLK direktoriaus tarnybiniame kabinete buvo daugiau STT „blakių", veikiančių tik tada, kai vyksta pokalbis. Netrukus STT atliko poėmius Ligonių kasose ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris baigėsi A. Sasnausko ir jam talkinusių „Gelsaugos" vadovų ir darbuotojų teismu.
Jei Vilniaus apygardos teismas pripažins A. Sasnauską kaltu, jam gresia „teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų", RŠO alfa.lt.
