Komiteto pirmininkas Antanas Matulas pasakojo, kad Seimas gauna skundų dėl loftų. „Atrodo, ši problema Lietuvos taps vis aktualesnė, nes vietų, kur anksčiau veikė įvairios įmonės, yra daug, o ketinimų juos paversti būstais irgi yra labai daug. Bet, pasirodo, ten gali būti didžiulė tarša, kuri gali kilti gyventojams“, – problemos esmę nusakė A. Matulas.

Komitete prisiminta DELFI dar praėjusiais metais aprašyta istorija apie situaciją buvusios kuro aparatūros gamyklos teritorijoje Kalvarijų gatvėje Vilniuje įrenginėjamuose loftuose. Tuomet paaiškėjo, kad kai kuriose pastato vietose grunto užterštumas naftos produktais 26 kartus viršijo leidžiamą normą.

Ekspertai yra nustatę, kad tirtame grunto mėginyje, paimame iš kuro aparatūros teritorijos, didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijo nikelis ir naftos produktai. Pagal nustatytas Lietuvos higienos normas, dirvožemyje nikelio gali būti ne daugiau kaip 75 mg/kg, aptikta 90,7 mg/kg. Naftos produktų norma – ne daugiau 50 mg/kg, jų aptikta 316,96 mg/kg.

Apie tai sužinoję aplinkosaugininkai statytojus gruntą įpareigojo išvežti. Tai „Loft Town“ vystytojai padarė tik pradėję statybas.

„Teritorija pagal nustatytą tvarką yra išvalyta – išvežta tiek grunto, kiek buvo nustatyta. (...) Šiai dienai teritorija sutvarkyta ir išvalyta, todėl jos konversija į gyvenamąją arba į kitos paskirties neturi jokio blogumo, kokį šiandien ir vėl kelia tir patys pareiškėjai“, – komitete tvirtino projekto „Loft town“ vadovė Rūta Rimkienė.

Gyventojai skundžiasi sveikatos specialistams

Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė aiškino, kad, daugėjant loftų, centras dėl jų gauna nemažai gyventojų skundų.

„Pagrindinė problema ta, kad Teritorijų planavimo įstatymas leidžia nekeičiant žemės ir pastatų paskirties įrengti iki 49 proc. kitos paskirties patalpas. Pavyzdžiui, gamybinėse patalpose galima iki 49 proc. gyvenamųjų patalpų“, – teigė R. Lingienė.

Tuo metu visuomenės saugos teisės aktai nereglamentuoja tam tikrų ribinių užterštumo dydžių negyvenamosios paskirties patalpose.

Centro vadovė siūlė problemą spręsti kompleksiškai. Dabar minėtų teritorijų tvarkymo kontrolė pavesta regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Teisės aktai nenumato jokios sąsajos su visuomenės sveikatos specialistais. Štai ir kuro aparatūros atveju visuomenės sveikatos specialistai informaciją apie galimą taršą gavo tik tada, kai jau buvo išduotas statybos leidimas ir statyba vyko.

„Mes tik iš skundo galų gale pamatėme, kad yra problema, galimai yra problema. Iš tikrųjų tas teisės aktų nesusiejimas tikrai nėra labai gerai“, – kalbėjo R. Lingienė.

Komitetas nusprendė siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai imtis griežtesnių visuomenės sveikatos saugos kontrolės priemonių vykdant teritorijų planavimo ir statybų valstybinę priežiūrą loftuose. Kartu su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis siūloma organizuoti visuomenės sveikatos stebėseną loftuose, apie tai informuoti gyventojus. Taip pat ministerijai komitetas siūlo parengti Lietuvos higienos normą, reglamentuojančią pavojingų cheminių medžiagų didžiausius leidžiamus lygius pastatų konstrukcijose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (73)