Ragina steigėjus bausti vadovus
Ligonių kasos patikrino 309 viešąsias ir 605 privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Nustatyta, kad maždaug dešimtadalyje jų pacientams teko mokėti už paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasos. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, neoficialios priemokos gydymo įstaigose gali būti dar didesnio masto problema, nei rodo patikrinimų rezultatas.
„Tiek atvejų nustatyta tik tikrinant vyriausiųjų gydytojų įsakymus ir vykdant tam tikrą apklausą. Neteisėtos priemokos gali būti dar labiau paplitusios“, – neabejojo parlamentaras. Neteisėti mokesčiai gydymo įstaigose – opi problema, tai parodė ir Valstybinės ligonių kasos užsakymu atlikti tyrimai.
Kas antras apklausos dalyvis prisipažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas.
33,4 proc. apklaustųjų teigė, kad už paslaugas tenka mokėti – legaliai arba nelegaliai.
Už sveikatos reikalus atsakingas Seimo Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose atliktų patikrinimų metu buvo nustatyti pažeidimai, steigėjus, kad šie atitinkamai įvertintų įstaigų vadovų atsakomybę. „Kai kurios savivaldybės ėmėsi rimtai aiškintis, kodėl žmonės turi papildomai mokėti. Dėl to kai kurių gydymo įstaigų vadovų kėdės gali būti pajudintos“, –tvirtino A.Matulas.
Už prisirašymą prašo tūkstančių
Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad pacientai sveikatos priežiūros įstaigose mokėjo neteisėtas priemokas už PSDF biudžeto lėšomis apmokamas gydytojų specialistų konsultacijas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų paskirtą vienos rūšies procedūrų kursą, už kontrastines medžiagas, naudojamas atliekant radiologinius tyrimus. Taip pat buvo imtas mokestis už recepto, siuntimo konsultuoti perrašymą, už gydytojų konsultacinės komisijos pažymos ar siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą išdavimą, asmens sveikatos istorijos persiuntimą.
Nustatyta atvejų, kai buvo imamas didesnis nei patvirtintas mokestis už prisirašymą prie poliklinikos.
„Yra tokių atvejų, kai privačios medicinos įstaigos už prisirašymą pas šeimos gydytojus reikalauja susimokėti po kelis šimtus ar 1 000 ir daugiau litų. Pacientams sakoma, kad iš PSDF gaunamų pinigų neužtenka, todėl imamas papildomas mokestis. Tai – šiurkštūs pažeidimai“, – tvirtino A.Matulas. Nepakenčiantys papildomų mokesčių gyventojai pernai 197 kartus raštu kreipėsi į gydymo įstaigas, prašydami grąžinti jų sumokėtus pinigus už paslaugas. Pagrįstais buvo pripažinti 183 skundai, o pacientams turėjo būti grąžinta 48 tūkst. Lt.
Gyventojai įtarimus, kad sveikatos priežiūros įstaigos verčia neteisėtai mokėti už gydymo paslaugas, vis dažniau išsako ir ligonių kasoms. Pernai gavus skundų dėl galimų neteisėtų priemokų buvo atlikti 258 patikrinimai. Maždaug pusė šių skundų buvo pripažinta pagrįstais, o grąžintina suma – 68 tūkst. Lt.
„Turime daug pacientų pateiktų lapelių, kuriuose nurodyta, kokias medicinos priemones ar vaistus reikia įsigyti gulantis į ligonines. Man žmonės skambina ir skundžiasi, tačiau viešai liudyti ir raštiškai nurodyti, kas ir kur jiems liepė mokėti, nesutinka. Sako, kad bijo gydytojų keršto“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Tokius pacientų rodomus raštelius nevienareikšmiškai vertina Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas. Anot jo, reikėtų išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jų atsiranda. „Kartais ligoniui tenka pasakyti, kad šį mėnesį negalime suteikti jam pagalbos todėl, kad, pavyzdžiui, pasibaigė adatos ar kitos medicinos priemonės. Visi žino, kad nepakanka finansavimo turėti jų tiek, kiek reikėtų. Tuomet ligoniai dažnai pasisiūlo jų nusipirkti, o vėliau kai kurie ligoniai pradeda kalbėti apie neteisėtas priemokas. Taip atsitinka suteikiant planinę pagalbą. Jokių pirkimų negali būti, kai suteikiama būtinoji medicinos pagalba“, – aiškino L.Labanauskas.
Ginčas dėl priemokų teisėtumo
LGS prezidentas pabrėžė, kad mokestis už sveikatos priežiūros paslaugas įteisintas Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymuose. Tačiau nesant įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie reglamentuotų priemokų mokėjimo tvarką, įvairiai interpretuojama, kas yra teisėtos ir neteisėtos priemokos. „Kol nėra aiškiai reglamentuota, galima tik ginčytis, ar tam tikros priemokos yra teisėtos, ar ne“, – pareiškė gydytojams atstovaujančios organizacijos vadovas.
L.Labanauskas ne kartą yra tvirtinęs, kad reikėtų baigti apsimetinėti, kad visos gydymo paslaugos mūsų šalyje nemokamos. Anot jo, valdžia turėtų pagaliau ryžtis reglamentuoti, už kurias sveikatos priežiūros paslaugas gyventojai turėtų susimokėti. LGS maždaug prieš dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) yra pateikusi siūlymų, kaip tai padaryti. LGS vadovas atkreipė dėmesį, jog nereikėtų painioti esą neteisėtų priemokų su pacientų skundais, pagal kuriuos jiems gydymo įstaigos grąžina sumokėtus pinigus. Tokių problemų esą atsiranda dėl ligoniams neteisingai išrašytų sąskaitų.
Siūlo baudas ir pacientams
Neteisėtų mokesčių gydymo įstaigose problemai aiškintis sudaryta speciali darbo grupė svarsto siūlymus uždrausti bet kokias priemokas pirminiame sveikatos priežiūros lygyje, o antriniame ir tretiniame lygiuose jas aiškiai apibrėžti. „Daugėja atvejų, kai šeimos gydytojai pacientams skiria mokamus tyrimus esą jų pačių pageidavimu. Taip atsiranda galimybių spekuliuoti. Todėl šiame lygyje reikėtų uždrausti bet kokias priemokas“, – samprotavo minėtai darbo grupei vadovaujantis A.Matulas
Inicijuojamų įstatymų pakeitimų projektuose taip pat siūloma griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir darbuotojų atsakomybę dėl neteisėtų mokesčių už paslaugas ėmimo. Anot parlamentaro, vertėtų pasekti kaimynų latvių pavyzdžiu ir sugriežtinti atsakomybę ir pacientams, kurie moka neoficialias priemokas. Skundai apie galimai neteisėtas priemokas jau seniai pasiekia ir parlamentarus, ir ligonių kasas, tačiau informacijos apie gydymo įstaigų vadovus, nubaustus už tai, nėra.
„Valstiečių laikraštį“ pasiekė SAM atsakymas, kad numatoma įpareigoti SAM pavaldžias asmens sveikatos priežiūros įstaigas imtis atitinkamų priemonių dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo ir prevencijos. Ligonių kasoms numatoma pavesti kas ketvirtį teikti SAM informaciją apie gydymo įstaigose atliktų planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatus (gautų pacientų skundų nagrinėjimą, pagrįstumą, grąžintinas pacientams lėšas ir kt.). Dėl pažeidimų savivaldybėms pavaldžiose gydymo įstaigose sprendimus turėtų priimti vietos valdžia.
Kupiškio meras: sostinei rūpi pliki skaičiai
Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis: „Centrinė valdžia siūlo bausti gydymo įstaigų vadovus dėl priemokų, tačiau pati priima nepalankius sprendimus, kurie tik aštrina neteisėtų mokesčių problemą. Rajonų ligoninėse mažėja paslaugų, mažėja ir finansavimas, kuris tampa neadekvatus patiriamoms išlaidoms. Sostinei rūpi tik pliki skaičiai, kurie kaimo gyventojų nešildo. Nuo jų tolsta vis daugiau paslaugų. Savivaldybė kiek gali rūpinasi gydymo įstaigomis. Struktūriniams fondams remiant buvo atnaujinta konsultacijų poliklinika. Dabar ruošiamės savo lėšomis remontuoti ligoninės vaikų skyrių.“
