Nustatyta, kad ligonis galėjo užsikrėsti prieš 10 dienų, kai susižeidė savo sode užmynęs medžio šaką. Nors teikiant būtinąją pagalbą ir buvo suleista viena vakcinos nuo stabligės dozė, tačiau to neužteko ir šią traumą teko prisiminti atsiradus tipiniams stabligės simptomams. Specialistams nepavyko išsiaiškinti ar ligonis iki sužeidimo buvo skiepytas nuo stabligės.
Stabligę sukelia toksiną gaminanti Clostridium tetani bakterija. Dažniausiai stabligė prasideda kramtomųjų raumenų spazmais, lydimų kaklo nejudrumu, pasunkėjusiu rijimu ir pilvo raumenų įtempimu. Kiti požymiai: karščiavimas, prakaitavimas, padidėjęs kraujospūdis, didesnis širdies susitraukimų dažnis. Spazmai atsirandantys 3-4 savaitę, gali trukti po keletą minučių. Visiškai pasveikstama per kelis mėnesius. Tačiau dėl spazmų gali lūžti kaulai, stuburo slanksteliai, padidėti kraujo spaudimas, atsirasti širdies ritmo sutrikimai, antrinė infekcija. Didelė mirties tikimybė.
Kasmet Lietuvoje registruojama po 2-6 stabligės atvejus. Puse iš jų miršta. Beveik visi susirgusieji – vyresnio amžiaus asmenys, kurie niekada nebuvo skiepyti. Deja, sumažėjus skiepijimo apimtims, gali susidaryti tinkamos sąlygos sergamumui atsinaujinti ir jaunesnių asmenų, ypač vaikų tarpe. Nustatyta, kad bėgant metams skiepų suformuotas imunitetas mažėja, todėl rekomenduojama suaugusiems asmenims pasiskiepyti papildomai viena vakcinos doze kas 10 metų, juolab, kad skiepijama nemokamai.
Persirgus stablige imunitetas nesusiformuoja, nes ligai sukelti užtenka labai mažo toksino kiekio. Todėl persirgusiam stablige pacientui turi būti paskirta pirminė imunizacija, arba revakcinacija.
