Serumo nuo stabligės ir kitų retų ligų Lietuvoje nėra
Per nelaimingą atsitikimą susižeidusi jauna amerikietė manė atsipirksianti tik nedideliais skausmais – medikai susiuvo jos žaizdą ir išleido namo, tačiau po geros savaitės ji jau neturėjo vienos kojos ir turėjo susitaikyti su mintimi, kad neteks likusios bei abiejų rankų. Po jos kūną išplito sužeidimo metu į kūną patekusi infekcija. Ją sukėlusi bakterija priklausė visiškai nepavojingai skambančio gerklės skausmą sukeliančio steptokoko atmainai.
Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovo prof. Alvydo Laiškonio ši istorija visiškai nestebina. Anot jo, sergamumas infekcinėmis ligomis pastaruoju metu tik auga. Anot mediko, streptokokas, dažniausiai žinomas kaip anginos ir plaučių uždegimo sukėlėjas, gali sukelti ir kraujo užkrėtimą. Į kraują jis gali patekti per žaizdą. Vienu metu streptokoko pavadinimas buvo siejamas su moterų higieniniais įklotais, kurių medžiaga, sutraukianti kraują, puikiai daugino ir mikrobus.
„Kas penktas Lietuvoje diagnozuojamas ligos atvejis yra susijęs su infekcija. Pernai, lyginant su 2010 m., sergamumas infekcinėmis ligomis išaugo 23 proc. Iš dalies tai susiję su tuo, kad Lietuvoje nuo 2009 m. pradėjo labai mažėti skiepijimosi mastai. Tuo tarpu mikroorganizmai niekur nedingsta, jie suaktyvėja bangomis – tą labai puikiai pademonstravo meningokokinė infekcija, kuri sukrėtė visą Lietuvą. Pernai registruota 60 proc. daugiau meningoko atvejų nei prieš tai buvusiais metais. Dabar artėja vasara – vėl bus daug salmoneliozės atvejų, nes jos mažėjimo tendencijų taip pat nėra“, - pasakojo medikas.
Pašnekovas įspėjo, kad Lietuvoje, kaip ir anksčiau, išlieka grėsmė susirgti tam tikromis retomis ligomis. Pavyzdžiui, pernai trys žmonės mirė nuo stabligės, kuria užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su žeme. Tam netgi nereikia didelio sužeidimo – užtenka, kad į žaizdą patektų žemių su stabligės sporomis, kurios aplinkoje gali išbūti dešimtis metų. Liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais, kurie gali būti tokie stiprūs, kad lūžta kaulai, dantys, sutrinka kvėpavimas ir žmogus miršta.
„Baisiausia, kad Lietuva neturi serumo nuo stabligės, kuris išgelbėtų gyvybę. Taip pat neturime serumo nuo difterijos ir botulizmo (botulino toksinas laikomas viena nuodingiausių žmogui medžiagų ir sukelia raumenų paralyžių – DELFI). Todėl žmogus, kuris užsikrečia tokia reta liga, pasmerktas mirti. Anksčiau vaistai nuo retų ligų būdavo kaupiami Ekstremalių sveikatai situacijų centre. Dabar nuspręsta, kad vaistais turi pasirūpinti pačios ligoninės, tačiau ligoninės jų neperka, kadangi neišnaudoja. Buvo atvejis, kai skolinomės serumo nuo stabligės iš latvių. Kol būtų organizuoti viešieji pirkimai ir jis būtų atvežtas, žmogus mirtų“, - teigė A. Laiškonis.
Taip pat Lietuva neapsaugota nuo įvairių organų pažeidimus sukeliančios juodligės, kurios sporos taip pat labai ilgai išsilaiko aplinkoje. Liga perduodama tiesioginio kontakto metu per naminius gyvulius arba jų produktus. Netgi teigiama, kad ši infekcinė liga gali būti naudojama kaip bakteriologinis ginklas. Tiesa, Lietuvoje šios ligos atvejų neregistruota per 10 metų.
Infektologas įspėjo, kad vasarą, maudantis apleistose kūdrose ir tvenkiniuose, kyla pavojus užsikrėsti leptrospiroze. Šios ligos sukėlėjas gyvena vandens graužikų organizme ir su jų šlapimu patenka į aplinką. Liga pasireiškia aukšta temperatūra, skauda galvą, raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, atsiranda geltos požymių. Daugelis perserga lengva forma, tačiau daliai žmonių pasekmės gali būti labai rimtos – inkstų ar kepenų nepakankamumas ir pan.
Pagaliau kartais netgi nebūtina išeiti iš namų. Dėl to, kad vanduo vandentiekyje nebuvo pašildytas iki reikiamos temperatūros, žmonės savo namuose užsikrėtė legionelioze.
Mikroorganizmai keičiasi mūsų nenaudai
„Dar viena problema, kad mūsų medikai jau užmiršo tų ligų, kuriais nebesergama, simptomus, todėl jų nemoka diagnozuoti. Štai prieš trejus metus Kaune moteris mirė nuo difterijos, nes liga nebuvo laiku diagnozuota. O problemų su difterija tikrai turime ir turėsime. Mažėjant skiepijimųsi apimčiai užsikrėsti ja galima bet kur, kadangi Lietuvoje yra pastovių ligos sukėlėjų nešiotojų, jų tikslaus skaičiaus net nežinome. Jau turėjome ir tymų, kurie šiuo metu siaučia Vakarų Europoje ir Ukrainoje. Pavyzdžiui, Ukrainoje greitai futbolo čempionatas, o ten registruota per 8 tūkst. tymų atvejų. Taigi epidemiologinė situacija keičiasi, todėl mes stengiamės į seniai pamirštas ligas atkreipti šeimos gydytojų dėmesį, nes žmonės pirmiausiai kreipiasi į juos.
Kaip rodo Vakarų patirtis, žmonėms nebenorint skiepytis ir skiepyti savo vaikų nuo ligų, kurių seniai nėra, jos grįžta, nes jų sukėlėjai niekur nedingo. O žmogus skiepijasi tik tuomet, kai baimės akys didelės. Jei turėtume skiepus nuo Lietuvoje siaučiančios meningokoko atmainos, nė neabejoju, kad pasiskiepytų visi iki vieno. Tačiau skiepų nuo šios ligos nėra. Ir nuo erkinio encefalito žmonės nesiskiepija, nes mano, kad į juos erkė neįsisiurbs, nors Lietuva – vienas didžiausių erkinio encefalito židinių Europoje. Tačiau kai žmogus suserga, pasiskiepija visa jo šeima“, - svarstė pašnekovas.
A. Laiškonio teigimu, mikroorganizmai ypač pavojingi todėl, kad labai lengvai kinta. Pavyzdžiui, per pastaruosius 30-40 metų buvo atrasta per 40 naujų infekcinių ligų. Tam, aišku, padėjo šiuolaikiniai molekulinės biologijos metodai.
„Prisiminkime, kaip visa Europa buvo išgąsdinta E. coli bakterijų, dėl kurių mirė daug žmonių. Paaiškėjo, kad tai buvo visiškai nauja atmaina, atsiradusi susijungus dviem anksčiau rastoms atmainoms. Baisiausia, kad nauji mikroorganizmai neretai jau turi atsparumą antibiotikams. Ir minėtos E. coli sukeltos ligos nebuvo galima gydyti antibiotikais, kadangi jų veikiama bakterija išskirdavo nuodą, kuris kenkė inkstams. Galiausiai jai gydyti buvo pritaikytas vaistas, skirtas visai kitai ligai“, - sakė medikas.
Anot infektologo, kai tik pasirodo naujas mikroorganizmas, mokslininkai jį tiria ir ieško būdų, kaip su juo kovoti. Tačiau tai nėra taip lengva. Mat šiuo metu egzistuoja daug sąlygų, kurios padeda mikroorganizmams prisitaikyti – aplinkos užterštumas, chemizacija. Pagaliau mūsų imunitetas dėl prastos mitybos, daugybės sintetinių medžiagų maiste labai susilpnėjęs, todėl mūsų organizmo imuninis atsakas kartais būna visiškai neadekvatus, t. y. silpnas.
„Reikia atsiminti, kad mikroorganizmai senesni už žmogų, o tai rodo, kad jie geba labai gerai prisitaikyti prie visų sąlygų. Mikroorganizmai keičiasi mūsų nenaudai, sugeba išlikti bet kokiomis sąlygomis ir gamina vis daugiau toksinų ir nuodų, kurių daugelis antibiotikų jau neįveikia“, - įspėjo pašnekovas.
Medikas patarė vasarą kuo dažniau plauti rankas – tai labai paprasta, bet veiksminga apsaugos priemonė nuo daugelio infekcijų. Taip pat reikia prisiminti, kad maisto produktai, kuriuos pasigaminame, negali būti šaldytuve ilgiau nei 3-4 dienas.
Jei susižeidus į žaizdą patenka žemių, A. Laiškonis pataria pasirodyti gydytojui, kuris įvertins pavojų ir spręs, ar reikia imtis papildomų atsargumo priemonių. „Turime ir patys po ranka turėti dezinfekcinių preparatų, kurie gali padėti sumažinti riziką, kad į organizmą pateks pavojinga bakterija. Kuo greičiau žaizda bus dezinfekuota, tuo mažesnė rizika. Taigi į traumas reikia vertinti atsakingai. Deja, šiais laikais net vairuotojai retai turi savo automobilyje vaistinėlę“, - sakė infektologas.
