„Ašarų struktūra labai susijusi su hormonų svyravimais, nes normalią ašarų sekreciją palaiko estrogenų ir androgenų balansas, – pranešime spaudai sako VU ligoninės Santariškių klinikų Akių klinikos gydytoja dr. Jolanta Bendorienė. – Dėl pakitusio estrogenų kiekio nėštumo metu, pasikeičia ašarų plėvelės sudėtis, o po menopauzės, kai sumažėja androgenų, saugančių ašarų liauką ir akies obuolio paviršių nuo uždegimo, sutrinka ir ašarų sekrecija“.
Gydytojos teigimu, moterys turėtų nenumoti ranka į akių perštėjimą ar pojūtį, lyg jos būtų pilnos smėlio, nenurašyti šio diskomforto galbūt netinkamai tuo metu naudojamai akių kosmetikai, viliantis, jog pagerės ją pakeitus, tačiau būtinai kreiptųsi į šeimos gydytojus, kurie nukreips pas specialistus.
Pasak Lietuvos akių gydytojų draugijos valdybos narės gydytojos oftalmologės Daivos Šošienės, nereikia baimintis, kad akys pripras prie drėgmę atkuriančių preparatų ir juos reikės naudoti visą gyvenimą – Lietuvoje pradėta gydyti preparatais, kurie veikia osmoprotekcijos principu.
„Šiuo būdu gydant veikiami ne tik ligos simptomai – didinamas ašarų kiekis ar palaikoma akies paviršiaus drėgmė, bet sulaukiama ir ilgalaikio poveikio, – aiškina specialistė. – Neutralios organinės dalelės – osmoprotektoriai (L karnitinas ir eritritolis) – kaupiasi ląstelėse, didina ir išlaiko vandens koncentraciją jose bei neleidžia pasišalinti vandeniui iš epitelio. Tai sudaro sąlygas akies paviršiaus epitelio ląstelėms išgyventi ir likti nepažeistoms net ir padidėjus ašarų druskingumui“.
D. Šošienės teigimu, svarbu, jog gydant naujuoju metodu, organizmas skatinamas pats gaminti visas ašarų sudedamąsias dalis – lipidus, polisacharidus ir baltymus, t. y. aktyvias medžiagas, saugančias akį nuo infekcijų: „Ypač svarbūs baltymai, saugantys akį nuo infekcijų ir maitinantys rageną“.
Kaip gydyti išsausėjusias akis sprendė dar Antikos gydytojai – siūlė akis drėkinti kiaušinio baltymu ar seilėmis. Pirmasis mokslu paremtas preparatas sausoms akims gydyti aprašomas 1894 m. – rekomenduotas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Vėliau į jį buvo dedama mucino, želatinos, celiuliozės, siekiant sutirštinti ašarų pakaitalus, kad jie ilgiau ir stabiliau laikytųsi ant akies paviršiaus, bei vitaminų, kad skatintų erozijų gijimą. Apie 1980 m., nustačius žalingą akių lašų konservantų poveikį akies obuolio paviršiui, buvo sukurtos dirbtinės ašaros be konservantų.
„Ilgą laiką buvo manoma, jog akys sausėja, nes nepakankamai gamina ašarų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad sausų akių sindromas atsiranda net ir ašarų liaukoms normaliai funkcionuojant, tačiau pakitus bent vienam iš trijų ašarų plėvėlės sluoksnių: gleiviniam (mucino), vandeniniam ar riebaliniam, – pasakoja dr. J. Bendorienė. – Sausų akių sindromas prasideda nuo padidėjusio druskų kiekio ašaroje. Tokias druskingas (hipertonines) ašaras lemia osmoso procesas, kai, esant didesnei nei fiziologinė druskų koncentracijai ašarų plėvelėje, vanduo pradeda išeiti iš epitelio ląstelių ir jos dehidratuoja“.
Sausų akių sindromas dažniau vargina moteris, taip pat pasireiškia daugeliui žmonių senstant, tačiau prie šių natūralių veiksnių prisideda ir civilizacijos primestas gyvenimo būdas, varginantis akis: darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, buvimas kondicionuojamose patalpose, lęšių nešiojimas, kai kurių vaistų (kontraceptinių, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies ligų, antidepresantų ir kt.) vartojimas.
Lietuvos akių gydytojų draugija veikia nuo 1995 m. ir vienija 350 šalies gydytojų oftalmologų.
