Ligai progresavus, taikyti brachiterapiją, kai sėklos implantuojamos į prostatą, būna jau per vėlu.
Jodo sėklų tiekimas šalyje sutrikęs, bet ne dėl medikų ar gydymo įstaigų kaltės. Radioaktyviųjų jodo preparatų taip pat trūksta Kauno klinikoms, todėl ir šiame mieste nėra atliekamos gyvybiškai būtinos procedūros.
Iš titano pagamintas kapsules su radioaktyviuoju jodu 125, vadinamas sėklomis, iki šiol centralizuotu būdu pirkdavo Valstybinė ligonių kasa.
Šiais metais ji pateko į teismų karuselę: tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Apeliacinis teismas dar nepadėjo galutinio taško, su kuria bendrove Valstybinė ligonių kasa turi sudaryti sutartis.
Anot dienraščio, dėl ydingos viešųjų pirkimų praktikos įsiveliama į teisinius ginčus, kurie trunka beveik pusmetį. Mat Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato jokių išimčių perkant vaistus arba medicinos pagalbos priemones ir skubiais atvejais.
Tiek specialistai, tiek Ligonių kasa atsidūrė aklavietėje. Nors sandoriai turi būti sudaromi remiantis mažiausia kaina, ekspertai tam prieštarauja. Jie tvirtina, kad yra priversti pirkti tai, kas jiems yra nežinoma ir nebūtinai yra geriausia ligoniui.
"Neišbandytos ir naujos jodo kapsulės, kurių siūlo Lietuvai naujas tiekėjas, nors ir pigesnės, manau, būtų žingsnis atgal. Nebijau atvirai sakyti – mus stengiamasi priversti dirbti su jodo sėklomis, kurių dar nesame išbandę", – įsitikinęs Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjas Arvydas Burneckis.
Priėmus sprendimą, ligoniai geriausiu atveju jodo sėklų sulauks ne anksčiau kaip po kelių mėnesių.
"Jei ginčas teisme nebūtų išspręstas ir pirkimo sutarties nebūtų galimybės pasirašyti, Valstybinė ligonių kasa planuoja skirti lėšų gydymo įstaigoms įsigyti radioaktyviųjų jodo kapsulių, skirtų brachiterapijai", – teigė Ligonių kasos atstovas Kazys Žilėnas.
Šalyje šiuo metu daugiau nei šimtas ligonių laukia brachiterapijos.
Kasmet šalyje gydyti radioaktyviuoju jodu įmanoma nuo 150 iki 200 pacientų, kuriems nustatytas prostatos vėžys.