Ginčai dėl organizmo valymo: nuo brangios klizmos iki acetoną gaminančių dietų

Kaip ir kasmet, pavasarį atgimsta organizmo valymo idėjos. Natūralios medicinos atstovai šiuo klausimu gali pasiūlyti visą spektrą būdų, kaip tai padaryti: nuo žarnyno valymo iki įvairių dietų ar badavimo. Tačiau medikai teigia, kad šiandien vyrauja nuostata, jog vieni organizmo valymo būdai turi tik placebo poveikį, o kiti, užuot iš tiesų valę toksinus, netgi papildomai jų prigamina.

Valytis žarnyną pataria du kartus per metus

Daugelis specialistų pripažįsta, kad mūsų geros savijautos laidas – gerai funkcionuojanti virškinimo sistema. Mitybos reikšmę pabrėžia įvairiausių specializacijų medikai. Bėda ta, kad šiuolaikiniam žmogui tinkamai subalansuoti savo mitybą labai sudėtinga, todėl siūlomos įvairios žarnyno valymo metodikos, padedančios iš organizmo iškuopti visa tai, ko, pernelyg nesvarstydami, į jį prikemšame.
Pavyzdžiui, Ajurvedos šalininkai pataria keletą kartų per mėnesį valytis žarnyną išgėrus šaukštą ricinos aliejaus. Taip pat šiam tikslui naudojamas druskos tirpalas, geriamas mažomis porcijomis, bet dažnai. Žolininkai siūlo įvairias žolelių arbatas, kurios gerina virškinimą.

Turbūt labiausiai mitais ir gandais apipinta žarnyno valymo procedūra, kai pro išeinamąją angą silpna srovele į žarnyną pilamas vanduo.

„Sklando gandai, kad taip išplaunamos gerosios bakterijos. Atlikome tyrimus 200 pacientų dar nedarius žarnyno valymo procedūros. 87 proc. jų neturi jokių gerųjų bakterijų arba turi tik vieną. Tai ką galima išvalyti?“ - šią procedūrą gina Žvėryno natūralios medicinos centro savininkė Jelena Tulčina. Anot jos, toks žarnyno valymas treniruoja raumenis ir pagerina jo motoriką. Jo metu išplaunamos per daug metų prie žarnyno sienelių prilipusios masės.

„Ar reikia keisti vamzdžius, kuriais vanduo teka 20 metų? Arba ar reikia šepečiu pavalyti tualetą pasinaudojus? Juk toks pats vaizdas mūsų organizme. Be to, žmonės dažnai žarnyne turi kirmėlių“, - dėstė J. Tulčina rekomenduodama valyti žarnyną du kartus per metus. Beje, paprastai siūloma ne viena 150 Lt kainuojanti procedūra, o visas jų ciklas.

Ar nebūtų paprasčiau pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą?

Lietuvos gastroentorologų draugijos prezidentas, Virškinimo sistemos ligų tyrimų instituto vadovas, akademikas prof. Limas Kupčinskas pabrėžė, kad brangiai kainuojanti šiuolaikinė hidrokolonterapija – elementari klizma, žinoma jau nuo Hipokrato ir senovės Egipto laikų.

„Iš esmės ši procedūra nieko bendra su medicina ir sveikata neturi – tai perteklinė „pseudohigienos“ procedūra. Pavyzdžiui, Anglijoje ją atlieka sanitarai, o šios „plovyklos“ neretai būna prie manikiūro ir pedikiūro kabinetų. Nors dabar gaji nuomonė, kad žmogaus organizmas – kaip koks rūbas, kurį galima skalbti, valyti ar ką kita su juo daryti, medicinoje organizmo valymo sąvokos nėra. Bet koks gydymo būdas remiasi prieš tai atliktais klinikiniais tyrimais, kai vienai grupei jis skiriamas, kitai netaikomas arba taikomas placebo preparatas. Mokslinai tyrimai parod4, kad žarnyno valymas jokio gydomojo efekto neturi, - teigė medikas.

Anot jo, jei šiomis procedūromis susižavi visiškai sveikas ar nedidelių funkcinių sutrikimų turintis, bet rimtomis ligomis nesergantis žmogus, jos gal ir nepakenks. Tačiau jei žmogaus žarnyne vyksta uždegiminiai procesai ar vidurių užkietėjimą sukelia storosios žarnos vėžys, gali būti labai liūdnos pasekmės – vienu atveju uždegimas dar labiau suvešės, kitu atveju nebus laiku diagnozuota sunki liga. Taip pat literatūroje aprašyta atvejų, kai žarnyno valymo metu praduriamas ar sužalojamas žarnynas.

„Dažnai spekuliuojama blogosiomis ir gerosiomis žarnyno bakterijomis. Tačiau žmogaus žarnyno mikroflora įgyjama ankstyvoje vaikystėje. Embriono žarnynas yra sterilus, o iškart po gimimo kūdikio žarnyne apsigyvena labai panašios bakterijos, kurias turi motina. Tų organizmų rūšių yra apie tūkstantį. Įdomiausia, kad neseniai šios bakterijos buvo ištirtos genetiniais metodais. Pasirodė, kad jose genetinės informacijos yra 150 kartų daugiau nei žmogaus genome. Taigi jos iš tiesų yra reikalingos ir ne taip lengva jas pakeisti.

Netgi po gydymo antibiotikais prislopinta mikroflora dažniausiai atsistato savaime. Todėl teiginys, kad bus išplauta bloga mikroflora ir atsistatys gera, niekuo nepagrįstas. Beje, mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai žmogų šios procedūros entuziastai įtikino, kad reikia plauti žarnyną, tačiau jis tuo metu susirgo sinusitu, gėrė gana stiprius antibiotikus ir tuo pat metu plovėsi žarnyną. Tokio derinio žarnyno flora neatlaikė ir jis susirgo sunkia specifine liga– pseudomembraniniu kolitu, kurio metu žarnyno mikroflora ypatingai išsiderina ir tai gali būti gyvybei pavojinga būklė“, - sakė L. Kupčinskas.

Gastroentrologas pasakojo, kad su vokiečių mokslininkais atliktas tyrimas parodė, jog vidutinio amžiaus lietuvių mikrofloros įvairovė gerokai didesnė nei vokiečių, todėl vokiečiai dažniau ir sunkiau serga žarnyno ligomis. Mat Vakaruose labai aukštos sanitarijos normos, viskas labai sterilu, o Lietuvoje jos priimtos tik po nepriklausomybės, taigi vidutinio amžiaus žmonių mikroflora dar įgyta sovietiniais laikais. Tikėta, kad jaunosios kartos mikroflora nesiskirs nuo vakariečių.

Anot pašnekovo, dažniausiai žarnyno valymu susidomi žmonės, turintys kažkokių negalavimų – užkietėję viduriai, pilve jaučiami skausmai ar spazmai, pilvo pūtimas. Tokiais atvejais pirmiausiai būtina išsitirti, ar nėra rimtos ligos, o tuomet peržiūrėti gyvenimo būdą. Šiuolaikinis gyvenimas susijęs su stresu, netvarkingu darbo ir poilsio režimu, neteisinga mityba. Pavyzdžiui, nuo persivalgymo pučia vidurius, o dėl sėdimo darbo ir per mažo fizinio aktyvumo jie užkietėja. Įvairius žarnyno negalavimus, be abejo, sukelia ir stresai. Imtis sveikos gyvensenos pradmenų esą daug paprasčiau ir sveikiau nei mokėti už brangias, tik placebo efektą turinčias žarnyno valymo procedūras.

Sveikuolė badavimu išsigydė sunkias nepagydomas ligas

Dar vienas labai populiarus gydymo būdas – specialios dietos ir badavimas. Pavyzdžiui, japonų mokslininkas makrobiotikas Žoržas Ozava sukūrė gana plačiai žinomą košių dietą, kuria jis gydė plaučių tuberkuliozę, reumatoidinį artritą, bronchinę astmą, diabetą, skrandžio ir dvylikapirštės opas, onkologinius susirgimus, impotenciją, gimdos ir įvairias lytinių organų ligas, akmenligę, alergiją ir daugelį kitų negalavimų. Šios dietos esmė – valgyti tik specialiu būdu paruoštus grūdinius produktus, o gerti kiek galima mažiau, vos apie apie 1-2 stiklines per dieną.

Šią dietą vertina ir Lietuvos Vegetarų sąjungos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, kuri, būdama 50-ties, jau buvo „nurašyta“ medikų, tačiau ekstremaliu 40 dienų badavimu išsigydė net keletą sunkių lėtinių ligų. Tačiau kitus badu ji gydanti retai – esą žmogus turi būti labai stiprios valios ir labai tikėti rezultatu. Šiuolaikiniams žmonėms labiau tinka 10-20 dienų košių dietos. Per jas susitvarko inkstų veikla bei dvigubai geriau pradeda veikti limfa.

Galintiems šiek tiek pabadauti, K. Vaištarienė pataria kartą per savaitę pasidaryti iškrovos dieną – parą nieko nevalgyti. Anot jos, tą dieną reikėtų ir negerti – nebent vakare, nes kai organizmas negauna maisto, skystis labai apkrauna inkstus.

Anot K. Vaištarienės, jei kūnas yra užterštas, nedirba inkstai, kurie turėtų šalinti teršalus, o limfa nenuneša maisto į ląsteles, nes ji neteka. Todėl pirmiausiai ji pataria išvalyti organizmą atsisakant produktų, kurie klijuoja limfą – pieno, varškės, sūrio, mėsos. Anot jos, moteriai per dieną baltyminio maisto reikia vos 100 g, vyrams – iki 150 g. Geriausia, kad tai būtų liesa mėsa arba žuvis.

Jos teigimu, žmonės šiandien per daug valgo, todėl ir serga. Per parą žmogui esą užtenka vos 1 kg 200 g maisto: 400 g daržovių, 300 g vaisių, 200 g duonos, 200 g košių, 100-150 g baltyminio maisto. „Iš esmės visai dienai užtektų gerų pietų, tiesiog jų patiekalus reikėtų išdalinti visai dienai. Pavyzdžiui, pietums visiškai užtektų antro patiekalo, prieš tai išgėrus stiklinę vandens ar arbatos. Sriubą su duona galima suvalgyti vakare, o ryte tinka arbata su rieke duonos ir avokadu. Žmogus tiek valgydamas tikrai išliks gyvybingas. Tik pirmenybę reikia teikti žalioms daržovėms ir sėkloms“, - teigė sveikuolė, pati gyvenanti pagal šiuos principus.

Kai organizmas negauna angliavandenių, organizme ima gamintis toksinai

Anot gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės, organizmas turi visas reikalingas sistemas, kurios pašalina iš jo kenksmingas medžiagas, todėl papildomai valyti organizmo nereikia. Jei organizmas sveikas, nesutrikusios jo funkcijos, toksinų pertekliaus jame paprastai nebūna. Mat į kiekvieną mūsų žingsnį jis reaguoja prisitaikydamas. Todėl didžiausią dėmesį reikėtų teikti ne dietoms, bet tam, kad mityba būtų pilnavertė. Tuomet organizmas turi daugiau galimybių kovoti, pavyzdžiui, su laisvaisiais radikalais, nes valgydami sveiką, įvairų maistą turime daugiau antioksidantų.

„Organizmas nekaupia kenksmingų medžiagų – kepenys jas nukenksmina, o tuomet jos pasišalina per mūsų šalinimo sistemą, taip pat su iškvepiamu oru ir per odą. Tuo tarpu kai kurie organizmo valymo metodai, ypač tam tikros dietos, ne tiek valo organizmą, kiek prigamina daugiau kenksmingų medžiagų, kurios išsiskiria per organizmo valymosi sistemas, todėl gali susidaryti iliuzija, kad organizmas valosi. Iš tiesų vyksta priešingas procesas – šių medžiagų prigaminama daugiau.

Pavyzdžiui, žmogus labai apriboja savo mitybą ir valgo, tarkime, tik obuolius arba nieko nevalgo. Tačiau organizmui juk vis tiek reikia gliukozės, kadangi angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Kai nevalgome, mūsų medžiagų apykaita nesustoja ir organizmas vis tiek pasiima gliukozę, tik ne iš riebalinio audinio, kaip įprastai, o iki aminorūgščių ardydamas raumenis. Dėl to susidaro toksinas amoniakas, kurį organizmui reikia pašalinti. Be to, badavimo metu riebalai virsta ketonais, acetonu ir panašiomis medžiagomis, kurios yra lakios ir išsiskiria su išmetamu oru, todėl iš badaujančio žmogaus burnos kartais galima justi acetono kvapą. Taigi organizmas gyvena gana įtemptomis sąlygomis“, - aiškino pašnekovė.

Specialistė sutiko, kad badaujantys žmonės kurį laiką gali jaustis geriau, tačiau tai linkusi vadinti iliuzija. Mat badas – didžiulis stresas organizmui, todėl badavimo metu įsijungia jo apsauginės reakcijos. Kuriam laikui organizmas sutelkia visas savo jėgas: smegenyse gaminasi daugiau laimės hormonų endorfinų, dėl kurių atsiranda euforinė būsena, ypač badavimo pradžioje. Taip pat atsiranda daugiau jėgų, paaštrėja rega, klausa.

„Ši mobilizacija gyvūnams būtina, kad jie pasigautų grobio ir išvengtų mirties. Tačiau žmogus yra valinga būtybė ir sugeba nevalgyti toliau, o tuomet jo būsena jau blogėja“, - teigė A. Jauniškytė.

Paklausta, kaip paaiškinti fenomeną, kad visgi žmonės pasakoja badavimu išsigydę sunkias ligas, dietologė sakė, kad atskiri atvejai dar nepatvirtina taisyklės. Be to, yra ir kitokia patirtis: pavyzdžiui, Steve'o Jobso, kuris susirgo išgydomu vėžiu, tačiau, pasikliovęs badavimu ir dietomis, mirė, atvejis.