Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje 2010 m. buvo 1,55, kuomet Europos Sąjungos šalių vidurkis 2009 m. siekė 1,59. Gyventojų skaičius valstybėje išlieka stabilus, jeigu šis rodiklis yra ne mažesnis negu 2,1.
Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų yra gydomi medikamentais arba atliekant reprodukcinių organų chirurgines operacijas. Kitais atvejais, arba esant neefektyviai medikamentinei bei chirurginei korekcijai, rekomenduojami pagalbiniai apvaisinimo metodai.
„Pagal tarptautinę klasifikaciją nevaisingumas priskiriamas ligoms. Tačiau, pasitelkus pažangias priemones ir įrangą, jį galima efektyviai gydyti. Šios problemos sprendimas svarbus ne tik atskiroms šeimoms, bet ir visoms šalims, kur gimstamumas nuolat mažėja, tai yra ir Lietuvai. Tokiose Europos valstybėse kaip Danija, Suomija, Belgija jau daugiau kaip 4 proc. visų vaikų gimsta pasitelkus pagalbinį apvaisinimą“, – pranešime spaudai teigia Reda Žiobakienė, „Northway“ vaisingumo centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė.
Pranešime spaudai rašoma, kad pagalbinio apvaisinimo parodymo projektą inicijavo gydytojų komanda iš „Northway“ vaisingumo centro, kur pagalbinis apvaisinimas atliekamas A lygio švarumo laboratorijos aplinkoje.
„Pagalbinį apvaisinimą mūsų šalyje vis dar gaubia įvairūs mitai. Atskleisdami visus proceso užkulisius, siekiame parodyti, kad nevaisingumas turi būti suprantamas kaip bet kuri kita sveikatos problema, kuriai reikalingas gydymas. Taip norime atkreipti dėmesį, kad, tyrimų duomenimis, šeimos galimybes susilaukti kūdikio lemia ne tik pagalbinį apvaisinimą atliekančio specialisto patirtis, vyro ir moters sveikatos būklė, bet ir dar vienas labai svarbus faktorius – tinkama laboratorijos aplinka ir įranga“, – teigia Diana Bumelytė, „Northway“ medicinos centrų generalinė direktorė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia tik kelios A lygio apvaisinimo laboratorijos. Jos kuriamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas ir pasižymi išskirtinėmis antiseptinėmis sąlygomis, reikalingoms darbui su lytinėmis ląstelėmis ir pre-embrionais. Tokioje laboratorijoje turi būti itin griežtai kontroliuojami ir registruojami temperatūros, drėgnio ir oro kokybės pokyčiai, reguliariai nepriklausomoje laboratorijoje atliekami šios laboratorijos oro mikrobinio užterštumo testai.
A lygio apvaisinimo laboratorijos oro kokybė ypač svarbi, nes ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užsiteršimui. Ji turi pasižymėti nustatytu dalelių ir mikrobų kolonijų kiekiu. Specialūs ventiliacijos kameros filtrai į laboratorijos vidų neleidžia skverbtis orui iš aplinkos, o į ją galima patekti tik su specialia vienkartine apranga.
