Tyrimas parodė, kad dėl kojų venų ligų į gydytojus dažniausiai kreipiasi vyresni nei 56 m. žmonės. Tačiau „GK klinikos“ kraujagyslių chirurgas dr. Rolandas Dagilaitis atkreipia dėmesį, kad kojų venų ligos nėra amžiaus liga: „Didžiausią įtaką šių ligų atsiradimui turi paveldimumas. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje kas nors sirgo kojų venų ligomis, tuomet mergaitei tikimybė susirgti yra 60 proc., o berniukui – 40 proc. didesnė nei vaikams, kurių šeimoje nėra sirgusių šiomis ligomis“.
Kad paveldimumas yra kojų venų ligų priežastis, žinojo 55 proc. respondentų. Daugiausiai, 64 proc., buvo manančių, kad stovimas darbas gali sukelti kojų venų ligas, o mažiausiai reikšminga priežastimi buvo įvardintas sėdimas darbas. Pastarąjį paminėjo beveik ketvirtadalis respondentų.
Anot dr. Rolando Dagilaičio, klaidinga manyti, kad sėdimas darbas mažai lemia kojų venų ligų atsiradimą. Sėdimas darbas yra toks pat svarbus rizikos faktorius kaip ir stovimas darbas, nes kojos visą laiką yra nuleistos, todėl veninė kraujotaka sulėtėja. Kraujagyslių chirurgas pataria sėdimą darbą dirbantiems žmonėms karts nuo karto palankstyti kojos čiurną, nes tokiu būdu suaktyvinama veninė kraujotaka.
Tik trečdalis respondentų, paprašyti nurodyti jiems žinomus kojų venų ligų požymius, paminėjo naktinį mėšlungį. Nors jis yra vienas iš pagrindinių ligos požymių, į kurį būtina atkreipti dėmesį.
„Apskritai, simptomai gali būti skirstomi į dvi grupes – matomus ir juntamus. Pirmajai grupei priskiriami tokie simptomai kaip išsiplėtusios venos ir kapiliarai, odos pigmentacija, guziukai ant kojos. Antrajai – kojų tinimas, nuovargis, sunkumas ir naktinis mėšlungis. Jeigu bent vienas ar du iš juntamų simptomų pasireiškia, rekomenduojama kreiptis į gydytoją“, – pasakoja „GK klinikos“ kraujagyslių chirurgas.
Visuomenės apklausa atskleidė, kad rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai dažniau mano, kad jų problemos dėl kojų venų nėra pakankamai rimtos. Laiku nesikreipus į medikus liga progresuoja. Kuo ji labiau pažengusi, tuo agresyvesnis ligos gydymas.
Moterys apie kojų venų ligas žino daugiau nei vyrai, parodė tyrimo rezultatai. Lazerinį ir chirurginį venų ligų gydymo būdus dažniau paminėjo aukščiausio išsimokslinimo atstovai bei didžiausias pajamas turintys respondentai. Gydymą vaistais – mažiausių pajamų atstovai, žemiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai ir mažesnių miestų bei rajono centrų gyventojai. Anot dr. Rolando Dagilaičio, vaistai yra tinkami simptominiam ligos gydymui. Tačiau kai problema rimtesnė, reikalingas gydymas lazeriu arba chirurginė operacija.
„Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1007 aštuoniolikos metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.
