Francesca Minerva, buvusi Oksfordo universiteto akademinės bendruomenės narė, prieš kelias savaites šokiravo visą pasaulį (bent jau Vakarus), kai moksliniame straipsnyje „Abortas po gimdymo: kodėl kūdikis turi gyventi?“ išdėstė požiūrį, esą motinų pageidavimu gydytojams turėtų būti suteikta teisė žudyti ką tik gimusius kūdikius, jei šie yra neįgalūs, per brangūs išlaikyti ar tiesiog nepageidaujami pačių motinų.
Anot jos, ką tik gimę vaikai neturi vilčių, tikslų ir svajonių, vadinasi, nėra asmenybės, todėl jų nužudymas turėtų būti prilygintas vaisiaus egzistavimo moters įsčiose nutraukimui ir traktuojamas kaip abortas po gimdymo.
Tiesa, akademikė kartu su straipsnio bendraautoriumi Alberto Giubilini pirmiausiai atkreipė dėmesį į tuos atvejus, kai vaikai gimsta su negalia tėvams iš anksto apie tai nežinant.
F. Minervos teigimu, tokie vaikai turi potencialo būti laimingi, bet jie niekada netaps normalūs, o galimybė jiems gyventi pakenčiamą gyvenimą esą nėra pakankama priežastis drausti abortą po gimdymo. Be to, tokie vaikai esą yra pernelyg didelė našta šeimai ir pačiai visuomenei – iš jos atimama galimybė skirti daugiau dėmesio sveikų vaikų auginimui ir lavinimui. Bet minėti autoriai pritaria ką tik gimusių kūdikių žudymui net tik jei jie gimsta išsigimę, bet ir tuo atveju, kai vaikai yra visiškai sveiki, o juos pagimdžiusios moterys dėl staiga pasikeitusių aplinkybių nebegali ar tiesiog nebenori jų auginti. Abu autoriai mano, kad tokiais atvejais įvaikinimas nėra tinkamiausia alternatyva, nes jis esą turėtų labai skaudžių padarinių moters psichologinei būsenai.
Psichologinių negandų spąstuose
„Atgimimo“ kalbintiems medikams ir medicinos etikos specialistams tokie kūdikių žudymą siūlančiųjų argumentai – visiškai nepriimtini ir netgi prasilenkiantys su sveiku protu. Vilniaus gimdymo namų direktorės Kornelijos Mačiulienės teigimu, vien aborto darymas moteriai palieka didelius psichologinius randus, jau nekalbant apie ką tik gimusių vaikų žudymą. „Aš visiškai su tuo nesutinku.
Vaisius yra gyvybė, o apie naujagimius aš iš viso nešneku. Aborto darymas iki 12 savaičių nėra žudymas, tai nėštumo nutraukimas, bet jau dėl to moteris paskui gali psichologiškai palūžti, jai reikia psichologo konsultacijų. Yra graužatis, išliekanti visam gyvenimui. Yra kaltės jausmas, ir tai paskui yra susiję su įvairiomis depresinėmis situacijomis. Galima padaryti abortą ir fiziškai labai lengvai bei greitai atsigauti, bet psichologiškai lieka randai. Ir apie naujagimius nereikia net kalbėti. Prieš 20 metų būdavo moterų, kurios pasidarydavo ir po 33 abortus, tarsi naudotųsi kontracepcijos priemonėmis, bet dabar tokių atvejų esą nėra. Apsisprendimas nutraukti nėštumą yra didelė psichologinė trauma. (...) Aš iš viso esu prieš abortus, nes tai yra didelė šeimos ir/arba moters nelaimė“, – teigė K.Mačiulienė.
Nepriimamas sprendimas
Panašią poziciją išsakė ir Jūratė Zacharkienė, laikinai einanti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės pareigas. Šioje įstaigoje Vilniuje yra įsteigtas „gyvybės langelis“, kuriame mamos gali anonimiškai palikti kūdikius, jei neišgali ar nenori jų auginti. Pasak J. Zacharkienės, filosofinė idėja dėl ką tik gimusių kūdikių žudymo yra vienareikšmiškai nepriimtina. „Iš tikrųjų, sakyčiau, net abortas yra kaip jau ir gyvybės atėmimas bei labai spręstinas dalykas. Aš manau, kad pačiai mamai visada būna sunku priimti tokį sprendimą, o čia naujagimis, tai čia jau yra žmogiukas, tai iš viso nepriimtina. (...) Apskritai manau, kad nėštumo nutraukimas yra mamos apsisprendimas, kaip ten bebūtų, bet ir vėl reikia labai pasverti ir, manau, pačios mamos labai mąsto, kaip ir kas, dėlioja “privalumus” ir “trūkumus”, esant tam tikro amžiaus vaisiui, o jau nekalbant apie tai, kad yra žmogutis. Net žiūrėkit, kai neišnešiotas kūdikis gimsta, tai iš tikrųjų už tą (gyvybę – aut. pastaba) visi kovoja iš paskutiniųjų“, – savo poziciją paaiškino pašnekovė.
Nepriimtina, bet pasitaiko
Ir nors medikės visapusiškai nepritarė pateiktai “filosofinei” naujagimių žudymo idėjai, tokių atvejų Lietuvoje vis dėlto pasitaiko. Visiškai neseniai buvo pranešta apie Panevėžio rajone rastą negyvą kelių mėnesių kūdikį, praėjusių metų lapkritį vienas negyvas naujagimis rastas Plungėje, rugsėjį – Kauno rajone.
Tiesa, įsteigus vadinamuosius „gyvybės langelius“, vaikžudysčių skaičius mūsų šalyje kiek sumažėjo, tačiau kartkartėmis pasirodantys pranešimai apie rastus negyvus ar nužudytus naujagimius rodo, kad mūsų visuomenė tikriausiai dar nėra pakankamai subrendusi, jog tokių blogybių iš viso nebeliktų. „Yra gi tų (vaikžudystės – aut. pastaba) atvejų. Mūsų visuomenė dar nėra, matyt, iki galo “priaugusi” ir iki tų langelių. Galbūt kartais ne visai teisingai juos supranta. Kai kas galvoja: atnešiu, paliksiu, paskui norėsiu – pasiimsiu. Aišku, tas variantas yra geresnis, kai taip apsisprendžia. Langelis – tai išsaugota gyvybė. (...) Bet, kai mamos nežino, kur palikti vaiką, ir ne paslaptis, kad yra ir alkoholį bei narkotikus vartojančių moterų, galbūt tada užeina tas visokio žudymo momentas. Tiesiog sunku pasakyti. (...) O šiaip langelis kaip tik ir yra viena iš tokių išeičių ir galimybių pasirinkti mamai, kaip daryti, bet kartais, matyt, nesuveikia ir šita sistema“, – apgailestavo J. Zacharkienė. Anot jos, nuo 2009–ųjų lapkričio, kai Vilniuje buvo įsteigtas pirmasis „gyvybės langelis“, jame iš viso buvo palikti devyni kūdikiai, iš jų pernai – vienas. Taip pat būta atvejo, kai apsigalvojusi mama po savaitės grįžo vaikelio. Aborto po gimdymo atveju tokios galimybės paprasčiausia nebebūtų.
Lygybės ženklo dėti negalima
Vis dėlto pavieniai vaikžudysčių atvejai dar nereiškia, kad Lietuvoje yra įsigalėjusi ar net toleruojama F. Minervos ir A.Giubilini išsakyta idėja. Lietuvos bioetikos komiteto direktoriaus Eugenijaus Gefeno teigimu, samprata, pagal kurią naujagimiai nėra laikomi asmenimis, atskleidžia kraštutinę filosofinę poziciją, kuri nei Lietuvoje, nei kitose, net ir abortus liberaliai reglamentuojančiose pasaulio valstybėse, nėra įsigalėjusi.
Be to, remiantis teisiniais reguliavimais, tokios sampratos įgyvendinimas iš motinos pusės būtų laikomas nusikaltimu, o jei ką tik gimusį vaiką nužudytų gydytojas ar kitas pašalinis asmuo, tai būtų laikoma nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties esą negalima tapatinti vaikžudystės ir abortų sąvokų.
„Ar kūdikių žudymą galima prilyginti abortams? Pagal Lietuvos ir daugelio kitų pasaulio valstybių teisės aktus kūdikių nužudymas ir nėštumo nutraukimas yra labai skirtingai reglamentuojami ir, matyt, labai skirtųsi visuomenės požiūris į šiuos reiškinius. Daugelyje Europos valstybių yra leidžiamas tik ankstyvas (dažniausiai iki 12 savaitės) nėštumo nutraukimas, o vėlesnis nėštumo nutraukimas yra ribojamas. Pavyzdžiui, ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas moters pageidavimu nesant medicininių indikacijų Lietuvoje negali būti nutraukiamas. Tai iš esmės pagrindžia nuomonę, kad visuomenė daro aiškią skirtį tarp kūdikių žudymo ir abortų“, – ankstyvą abortą teisino E.Gefenas.
Abortų mažėjimo metas
Taigi Lietuvos medikai ir visuomenė iš esmės yra priešiškai nusiteikę vaikžudystės atžvilgiu. Vargu ar požiūriai šiuo klausimu kada nors pasikeis, nebent jie bus dar griežtesni, o pačios moterys bus dar sąmoningesnės. Tokia tendencija yra ne tik galima, bet netgi tikėtina. K.Mačiulienės teigimu, nors svarbiausia abortų priežastimi Lietuvoje moterys paprastai įvardija ekonominius veiksnius, sunkmečio laikotarpiu nėštumo nutraukimų skaičius Lietuvoje pastebimai mažėjo.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais oficialiai buvo atlikti 6989 abortai (iš jų 6827 – moterų sprendimu, 132 – dėl medicininių indikacijų), 2009 metais – 8024 abortai (7891 iš jų – moterų sprendimu, 133 – dėl medicininių indikacijų), 2008 metais atliktas 9031 abortas, 2007 metais – 9596. Pasak K.Mačiulienės, dabar yra įsitvirtinęs šeimos, nėštumo planavimas, todėl ir abortų skaičius mažėja, ypač tarp pirmą kartą pastojančių moterų. Tikėtina, kad ši tendencija prisidės ir prie vaikžudysčių skaičiaus mažėjimo Lietuvoje. Kita vertus, nors abortų skaičius ir mažėja, visuomenės parama ir toleravimas jiems išlieka ganėtinai didelis.
Kaip rodo „Sprinter tyrimų“ 2010 metais naujienų portalo „Delfi” užsakymu atlikta Lietuvos visuomenės apklausa, 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais – dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kategoriškai abortų nepateisina vos 9,2 proc. respondentų.
