Uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių žmonių problemas sprendė ir galimybių bendradarbiauti ieškojo Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, gydytojai, pacientų organizacijų ir darbdavių atstovai, kovo 5 d. parlamente vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Sergančiųjų virškinamojo trakto ligomis darbingumas ir gyvenimo kokybė“.
„Būtina pagerinti ankstyvą uždegiminių žarnyno ligų diagnostiką ir skirti lėšų gydymui inovatyviais vaistais. Taip sutaupytume valstybės išlaidų socialinei apsaugai, ligoniai išvengtų neįgalumo, išsaugotų darbą. Tą galime pasiekti tik veikdami visi kartu – optimizuodami lėšų srautus tarp ministerijų“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Pritardamas parlamentarei, Lietuvos Respublikos Krono ir opinio kolito ligų draugijos prezidentas Gediminas Smailys atkreipė darbdavių dėmesį, jog UŽL sergantiems žmonėms itin svarbios darbo sąlygos, pavyzdžiui, galimybė darbus atlikti namuose. „Ligai paūmėjus, žmogus yra nedarbingas, turi kuo daugiau ilsėtis, gulėti. Liga labai išsekina, ypač komplikacijos. Dauguma pacientų nuovargį ir silpnumą jaučia nuolatos, net ir remisijos metu. Pritaikydami darbo sąlygas, keisdami darbdavių požiūrį ir užtikrindami pasitikėjimą darbuotoju, padėtume šiems ligoniams sėkmingai dirbti, siekti išsilavinimo, suteiktume galimybę netapti našta visuomenei“, – aiškino G. Smailys.
Ligonių apklausos duomenimis, sergantys UŽL jaučia pastovią įtampą, kad dėl blogos savijautos gali neatvykti į darbą, sulaukia nemalonių komentarų, kolegų nusiskundimų dėl jų ligos ar net yra diskriminuojami. Todėl dauguma UŽL pacientų vengia viešai kalbėti apie savo sveikatą.
Jei įprastinės UŽL gydymo priemonės neduoda efekto, išsivysto sunkios ligos komplikacijos: virškinamojo trakto susiaurėjimas arba obstrukcija (žarnų susiaurėjimas, nepraeinamumas), žarnos sienelės prakiurimas, pūliniai, suvėžėjimas, malabsorbcijos sindromas. „Dėl komplikacijų 80 proc. sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis tenka atlikti operacijas, o net iki 70 proc. iš jų reikalinga pakartotinė chirurginė intervencija. Krono liga sergančiųjų mirtingumo rizika yra 50 proc. didesnė nei bendroje populiacijoje. Nuo ankstyvos mirties ir ligos komplikacijų gali apsaugoti efektyvus gydymas inovatyviais biologiniais vaistais“, – teigė Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. Limas Kupčinskas.
Apie lėtines uždegimines žarnyno ligas (UŽL)
Visuomenė itin mažai žino apie UŽL, todėl šiomis ligomis sergantys žmonės susiduria su dideliais sunkumais studijuodami, dirbdami ir net kurdami asmeninius santykius. Tai įrodė Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacijos (EFCCA) 24 pasaulio šalyse atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 5 tūkst. 19-44 metų respondentų. Kas ketvirtas respondentas dėl ligos buvo priverstas praleisti daugiau nei 25 darbo dienas per metus, daugiau nei pusė nuolat jaučia įtampą ir baimę, kad liga gali sutrukdyti atvykti į darbą.
Uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga ir opinis kolitas yra lėtiniai susirgimai, dažniausiai prasidedantys jauname amžiuje nuo 15 iki 35 metų. Lietuvoje šiomis ligomis serga apie 1200–1400 asmenų. Ligos pradžia ypatingai sunki jauniems žmonėms, baigiantiems studijas, pirmą kartą kreipiantis dėl darbo ar karjeros pradžioje. Liga dažnai sąlygoja neįgalumą ir ankstyvą nedarbingumą.
Opinis kolitas – tai storosios žarnos gleivinės ir pogleivio uždegimas su paviršiniu išopėjimu.
Krono liga – tai storųjų ir plonųjų žarnų uždegimas, apimantis visą žarnos sienelę, pažeidimų gali būti ir visame virškinamajame trakte: skrandyje, burnos gleivinėje.
Abiejų ligų simptomai panašūs: viduriavimas, dažnai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmai, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas, svorio netekimas. Sergant UŽL, išsivysto pakitimų ne tik virškinamajame trakte, bet ir kituose organuose: odos, akių, sąnarių pažeidimų. Šių ligų priežastys nežinomos, siejamos su imuninės sistemos sutrikimu.
