Medikai mano, kad pasninkavimas (kai suvartojamų kalorijų kiekis sumažinamas iki 500-800 per dieną) skatina organizmui palankius hormoninius bei medžiagų apykaitos pakitimus. Kalorijų kiekio apribojimas sumažina augimo faktoriaus – su vėžiu ir diabetu susijusio hormono – normą. Taip pat sumažėja ir „blogojo cholesterino“ ir trigliceridų koncentracija kraujyje, slopinami laisvieji radikalai. Tyrimai įrodė, kad pasninkavimas taipogi mažina uždegimo procesus. Visa tai teigiamai veikia smegenų būklę.
Profesorius Markas Mattsonas, vadovaujantis JAV Nacionalinio senėjimo instituto Neurologijos skyriui, pasninkavimo teigiamą poveikį prilygina treniruotei sporto salėje. Anot specialisto, kalorijų ribojimas apsaugo smegenis nuo Parkinsono ir Alzheimerio ligų. Kai organizmas gauna mažiau kalorijų, ląstelės apsaugomos nuo pažeidimų, jos tampa atsparesnės streso poveikiui. Ši informacija skelbiama ataskaitoje, kuri pasirodys naujame žurnalo „Nature Neuroscience“ numeryje.
Visa tai susiję su „apetito hormonų“ – grelino ir leptino – įtaka. Kai žmogaus kūno masė yra normali, šie hormonai skatina naujų smegenų ląstelių augimą, ypatingai hipokampe. Todėl nutukimą senatvėje dažnai lydi kognityvinės problemos.
Mokslininkai nustatė, kad net ir turimi pažeidimai, pasitelkus griežtą dietą, gali išnykti. Tiesa, kol kas tai įrodyta atliekant tyrimus su graužikais. O štai tyrimai, kuriuose dalyvavo astma sergantys žmonės, jau įrodė, kad dieta sumažina uždegimo žymenų koncentraciją 90 procentų. Dėl to ligoniams darosi lengviau kvėpuoti.
